TAIP!!!
Šiandien paskutinę minutę susitariau su mokytoju ir sesele ir ŽAIDŽIAU UŽ MOKYKLĄ. Nieko įpatingo aikštėje neatlikau, pabuvau 3 minutes, gal daugiau ir stengiausi padėti komandai. Po teisybei daug ir nesitikėjau, nes visgi dar nesu tokio lygio žaidėjas, kaip likę rinktinėje. Bet vien tas faktas, kad žaidžiau už mokyklą… Nežinau, turbūt ne kiekvieną dieną išsipildo svajonės, į kurias suvarvinai kibirus prakaito. Neapsakomas jausmas.
Sekantis žingsnis - dirbti dar smarkiau per pamokas ir treniruotes, ir galbūt neužilgo žaisiu prieš panevėžį. Kas mažai tikėtina, bet po šitokio įvykio tikrai tikiu, kad atkakliu darbu galima viską pasiekti.
Tik pats esu savo likimo kalvis…
31 Gru 05
16:32
Ir as labai tavim didziuojuosi..!!!!!!!!!!!!!!Aisku,kad kiekvienas esame savo likimo kalviai..:)Tik vieni daugiau kalam ,kiti tuo tarpu maziau..:P)O dar yra trecia rusis zmoniu,kurie guli ir bando save ir kitus itikint,kad likimas kaip ir ju gyvenimas jau dievulio surasytas didelej knygoj ir nieko negalima pakeisti..Is tikro niekas nezino kaip ten yra is tiesu..Bet manau,kad kiekvienas turetu pats sau skintis kelia..Taip kaip tu,Juliuk..:)))Ir siekti visada to ko labiausiai nori..!Labai tavim didziuojuos,mano mylimiausias viengungi..:*****Myliu..