Kaip žinia, Edis Merfis, jeigu neklystu, viename filme suvaidino 9 veikėjus. Šiandien buvo šimtadienio generalinė repeticija prieš mokyklos moksleivius. Šiandien supratau, kaip galėjo jaustis Edis per “Pakvaišusio Profesoriaus 2″ filmavimą. Aš atlikau šiek tiek mažiau - tris vaidmenis: savęs paties (vaidinu gavusį vaidmenį šimtadienyje), įsimylėjusio moksliuko (toks guzas su kulkuliatorium ir tušiniais marškinių kišenėje), bei pagrindinį vaidmenį (Piramo) klasės pjesėje “Vasarvydžio Nakties Sapnas”. Čia buvo antras kartas kai aš vaidinau ant scenos (pirmas buvo beveik fiasko), ir… fantastika! Buvau pagirtas tarp aktorių… Pavaduotoja man net nusilenkė, teatro vadovė pagyre (o aš jokių teatrų nelankau ir jos net asmeniškai nepažystu), prieš visą publiką taip pat buvau pagirtas. Žodžiu jausmas fantastiškas, bet ištiesų nenorėjau būti liaupsinamas tik aš vienas, visa mano klasė… visa dvyliktokų laida - labai stengėmės.
Ištiesų būsena mano dabar fantastiška, nes dar išvakarėse buvo tiesiai šviesiai pasakyta, kad mūsų vaidinimas vienas silpniausių ir nuobodžiausių. O aš tiesiog troškau, kad salė juoktūsi iš kiekvieno mūsų pjesės veiksmo. Manau pavyko, nes garsesnių plojimų kaip mums baigus vaidmenį aš paskui jau nebegirdėjau. Nors aišku mano ausys gali mane apgauti… 
Kalbant apie scenos baimę - aš jos nebijojau, tačiau prieš pat pradžia man ėmė darytis silpna, o kai reikėjo išbėgti į sceną - man net rankos nutirpo. 
Keistas jausmas, tačiau paskui viskas buvo puiku!
Dabar belieka rytoj tėvams suvaidinti dar geriau, nes visdėlto padariau klaidų (žiūrovams nepastebimų) ir tada jau ateis mano keturis metus laukta šventė… ŠIMTADIENIS!!!
Šis įrašas neturi komentarų.