Man čia nesenai teko gan baisiomis aplinkybėmis sužinoti, kad ligoninėje mirusių žmonių iš palatos neišveža dar dvi valandas… Kraupu! Kaip išsiaiškinau - daktarai tikisi, kad jie prisikels…

Šiaip net nežinau kaip jie apie tai sužinotų, jeigu medicininė aparatūra prie žmogaus neprijungta, o smegenys, kiek esu girdėjęs, miršta po penkių minučių negavus deguonies…

Ir dar, kad žmogus tikrai miręs nusprendžia triskart susirinkęs gydytojų konsiliumas.

Nežinau kaip jums, bet man tai atrodo/keista/kraupu/kvaila taip ilgai laikyti mirusį žmogų šalia gyvųjų, ir kartais nugązdinti nieko neįtariančius giminių lankytojus, tuo labiau, kad miręs žmogus reikalauja pagarbos ir ramybes.

Susiviliojau sudalyvauti Imagine Cup’e. Iš pradžių masčiau apie Visual Gaming kategoriją, bet pasirinkau Algoritmų kūrimo. Per porą valandų pasiekiau 1100 vietą (iš beveik 3000). Manau užteks, nes reikia ruoštis egzaminams. Be to, nebėra daug laiko - pirmas etapas baigiasi poryt…

Čia po paskutinio pasilinksminimo su klase gamtoje, kažkaip vėl galva kilo į dangų. Kadangi šiemet teleskopo nebepasiskolinau iš mokyklos, teko improvizuoti… Susiradau tokį daiktą kaip GAN seną “teodolitą” ir bandžiau žiūrėti pro langą į įvairius dangaus kūnus. Teisą sakant, kad kažką įžiūrėtum reikia lakios fantazijos. Bet šiek tiek akis pavarvines įžiūrėjau saturną. Jupiteris gana vėlai ir žemai pateka ties mano vietove, todėl gan sunku jį stebėti gyvenant miesto pakraštyje. Štai mano “virtuali observatorija” - gidas po tikrąjį dangų, kol dar nesu susipažinęs su juo pakankamai. (Raudonas, kad netrukdytų prie tamsos priprasti).

Bet šiaip, kadanors tikrai norėčiau įsigyti normalų elektroninį reflektorių, o ne refraktorių ir fotografuoti dangų. Ten atsiveria neapsakomi vaizdai… nežinau kaip, bet rekomenduoju kiekvienam, kažkokiu būdu surasti galimybę tai pamatyti.

Ypač rekomenduoju “Plejadus” - mano kolkas įspūdingiausias reginys užfiksuotas atmintyje.