Turbūt daugeliui yra pažystamas jausmas, kai paleidi Java programą/žaidimą ir ji suryja visą atmintį. Maža to - pristabdo ir kitas programas. Kadangi man jau atsibodo Poseidon for UML “slow-motion”, nutariau pasieškoti problemos sprendimo. Atsakymą radau visagalėj gūglėj beveik tuoj pat. Šia išmintim taip pat noriu pasidalinti ir su jumis - paleidžiant Java programą reikia pridėti parametrus: ” -Xms4m -Xmx16m”, kur 4 - mažiausias galimas vartoti atminties kiekis (megabaitais, nes ‘m’), o 16 - didžiausias. Hehe.. dabar braižau UML be jokių skrupulų ir niekas nestabdo persijungiant į kitas programas, tikiuosi ir jums bus naudinga.

30 taškų iš 30. Kažkaip net nesijaudinau, nes žinojau, kad tikrai išlaikysiu, bet klausimas buvo “ant kiek”. Na bet kuo nesiskundžiu - tai tikrai nesiskundžiu - anglų. Tikiuos ir kitiems gerai sekėsi.

Aš ir vėl prie Game-Dev’o grįžau. Taigi, pagal šita ir šitą post’us aš padedu rašyti GrassMania 2 žaidimo variklį Elf-3D. Kolkas atsakingas už garso sistemos parašymą ir galiu pasigirti, kad visai veikiantį kodą parašiau per keletą valandų (dėkui OpenAL ir Ogg Vorbis). Taip pat material’ų sistemą tokią pusėtiną parašiau prieš viso kodo reorganizavimą.:) Na ką… ir bandysim dalyvaut IGF Students Showcase #7! Laukit naujienų.

Tokios tos ir velykos, kaip ir kasmet - kaime. Šiaip neminėčiau, bet buvau pakraupintas šiek tiek… Išėjau pasivaikščiot ir sutikau keletą girtų treninguotų “čiuvų”, kurie tikrai nebuvo draugiškai nusiteikę ir pro juos prasilenkiant įtampa tvyrojo ore. Už jų sutikau kitą “autopilotą”, šįkart draugiškesnį - lindo sveikintis, pasirodo kažinkoks Mantas.

Vėliau mane pradėjo iš lėto sekti juodas WV Golf’as, bet kažkuriuo momentu jo nebemačiau. Gal ir nesekė, bet tikrai pakraupino, nes nežinau kodėl reikia automobiliui važiuoti dviračio greičiu gera kelio galą.

O šiandien važiuojant namo mačiau du “autopilotus”: vienas šeip kreivai ėjo, o kitas - labai pralinksmino - važiavo su senovišku, labai mažu, motocikliuku… O jo važiavimo trajektorijos tikrai nepavadinsi tiesia, tuo labiau, kad ir pats pilotas labiau vėjo blaškomą šaką priminė. Maža to, prie šių “gyvūnų” galima paminėti dar du gamtos mylėtojus: vienas buvo apsikabinęs medį, o kitas šiaip ant ežero kranto buteliais užsiklojęs gulėjo ir bandė rūkyti.

Tai va kokios tos Velykos… Šventos vadinasi… Kas bus vėliau?