Kažin ar čia naujieną kokią pasakysiu, bet vat nesenai darbe pradėjau užsirašinėt ant lapo bug’us, kuriuos, deja, dažnai darau. Kiekvienąkart kai kai kažką sukodinu, pračekinu pro tą sąrašiuką ir žiūriu, kad to ar ano bug’o nebekartočiau. Pradžia tokia, manau, kad taip darant reguliariai galima išsiugdyti polinkį daryti mažiau bug’ų ir tuo pačiu kelti savo kaip programuotojo lygį.

Gal kasnors esat darę dar ką saviauklos principu savo kvalifikacijai kelt programavimo srityje?

Čia nesenai tarp komentarų buvo paskelbta erezija, atseit mano darbdaviai neskatina tobulėjimo:

“< ...> nes jie pigiai superka programuotojus ir neinevestuoja į jų profesinį tobulėjimą.” © enc

Visų pirma norėčiau pareikšti, kad skatinti tikrai skatina: 1) užsakinėjama teminė literatūra, 2) kiekvienas programuotojas gali pasiūlyti kokią periodiką būtų įdomu visiems skaityti. Be abejo yra ir kitokių skatinimo priemonių. Taip pat galiu paneigti, kad neinvestuojama į darbuotojus - gavau pasiūlymą laikyti šitą egzaminą. Taigi išvada, kad dirbu tikrai ne pas blogiausius.

O dabar tai, kas susiję su įrašo pavadinimu (ir šiek tiek tuo, kas yra aukščiau), t.y. mano nuomonė apie tobulėjimą.

Visų pirma aš tikrai nelaukiu ir nekaulyju, kad kažkas mane skatintų, juo labiau investuotų, tobulėti. Ir nuo ko jau ko, bet nuo darbdavio, (IMHO) tobulėjimas turėtų priklausyti mažiausiai. Išvis, mano nuomone, tobulėjimas ir tobulybės siekimas turi kilti iš vidaus, o ne iš išorinių veiksnių dėka. Kas kitas pavizgins šuniui uodegą? Visada reikia norėti geriau, daugiau, sumaniau… Ir vat nesenai iš klasioko gavęs nuorodą į straipsnį darsyk įsitikinau, kad esu ne vienas taip mąstantis.

Galų gale, ką aš galiu padaryti, jeigu mane auklėjo stiliumi “gerai. gali dar geriau.”. Nori nenori tai įsiskiepija į pasamonę ir keliaus su manim (tikiuosi) iki grabo lentos. Niekad dėl tokio įskiepyto požiūrio nesigailėjau, tiesą sakant be tokio turbūt nebūčiau tiek pasiekęs ir tiek išmokęs.

Ir pabaigai susimąstau: juk tokio daikto kaip tobulybė išvis nėra, yra tiesiog (kaip straipsnis rašo) kartelės kėlimas ir nuolatinis kartojimas, su tikslu viską atlikti geriau. Skamba paprasta, tačiau turbūt tik maža dalis turi kantrybės nuolat tai daryti…

… ir daugiau nebėra ką pridurti. Visuomet pritrūksta vienos nakties.