Užsimaniau paragaut poetų gėrimo - absento. Vienintelė vieta, kurioje tikėjau jo būsiant - “Absento fėjos”. Deja ten “atseit” uždaras vakaras buvo, nors man apsauginio žvilgsnis labiau face-control’ą priminė, nes ties įėjimu aš dar blaivaus proto būdamas sugebėjau “įmerkti” koją į kažkokią duobę ir kvailai suklupti. Spėjau pamatyti žudantį apsauginio žvilgsnį. Kadangi planas A neišdegė, tai emėmės dalies B ir su keletu draugų (kurie vakar priklausė M. Valančiaus klubui) nulėkėm į Artistus. Didžiai mano nuostabai ten to daikto irgi buvo, bet…
Arba man ten gerklės vaistų davė arba tas vadinamasis absentas tikrai pertusino skonio ir anyžių kvapo skystimėlis su žaliu atspalviu.
Tačiau tas skystimėlis, kaip paskutiniu metu mėgstu sakyti: “nunešė kanistrą“.

"Studijuojantis darbuotojas ir dirbantis studentas.", "Pamišęs dėl saulėlydžių", "Turi aiškius tikslus ir vertybes...", "Iš pirmo žvilgsnio 'pasikėlęs', o iš tiesų
labai draugiškas", "Linkęs į perfekcionizmą." - Julius Šėporaitis.


