Kaip suderinti mokslą ir darbą, na bent jau tokių taisyklių laikausi ir aš pats. 
1 Įstatymas:
Darbas - ne vilkas, į mišką nepabėgs.
Čia turbūt jau galvojat, kad reikia bambą vartyt ir darbe nieko neveikti. Priešingai, šios patarlės esmė dirbančiam studentui reiškia, kad darbą susirasti gali bet kada, o iš universiteto iškristi gali tik vieną kartą (girdėjau žada padaryt taip, kad išmestų tas pats univeras bent jau vienus metus nepriima - atseit apmąstyk savo gyvenimo tikslus).
2 Įstatymas:
Jeigu įstojai, tai būk malonus mokykis.
Pagalvokit - kažkas galbūt norėjo studijuoti tą patį ką ir jūs, tačiau universitetas priėmė N žmonių, o jis buvo N+1 vietoje. Čia kaip tam posakyje: “nei pats valgo, nei kitam duoda”. Galbūt atėmėt kažkam šansą realizuoti save ten kur jis norėjo.
Galų gale, darbdavys dirbančio studento tikrai klausia - “kaip sekasi mokslai?”. Man asmeniškai tai gėda būtų sakyt: “aj dzin tie mokslai, nesiseka, nesimokau”. Darbdaviui malonu žinoti, kad jo darbuotojas tobulėja visapusiškai (ypač, kai darbas ir studijos - vienos/panašios krypties).
3 Įstatymas:
Dirbk nuoširdžiai.
Nors ir keistai skamba tas nuoširdus darbas, tačiau aš laikausi principo - kad darbą reikia atlikti iki galo ir tvarkingai. (Žinoma pirmą mėnesį darbe visko gali pasitaikyti, tačiau vėliau niekas netrukdo tobulinti savo įgūdžių pritaikant net žinias iš universiteto). Aš manau, kad darbdaviui labiau patinka žmogus kuris moka sintezuoti įvairias žinias ir gebėjimus tobulindamas save, o ne kažkoks robotas užimantis protingo žmogaus vietą ofise.
4 Įstatymas:
Nebijok kalbėti.
Nors ir neįprasta, bet pamenu, pirmą mėnesį buvo baisu paklausti kokios nors nesamonės - nes visi aplink - profai. Tačiau apsipratus kolektyve darbas ėjosi kaip per sviesta. Be to, taip galima išspręsti krūvas mokslo/darbo derinimo problemų. Mano pavyzdys: nežinojau, kas bus per sesiją, darbų visai mesti nesinorėjo, nes kątik buvau pradėjęs, tad su direktoriumi dar prieš sesiją susitarėme, kad aš turėsiu laisvą dieną prieš egzaminą mokymuisi, o daugiau mokausi po darbo (pripažinkit - jeigu turėtumėt visą laisvą dieną, tikrai 100% jos laiko nebūtų paskirta mokslams ;) ). Susidariau tvarkaraštį ir nepamečiau nei darbų nei mokslo, net užsidirbau stipendiją (studentišką pensija). Žodžiu, visi patenkinti.
5 Įstatymas:
Planuok.
Nedaryk nieko ekspromtu - planuok iš anksto. Žinai, kad bus sesija, neatidėliok nieko iki paskutinės minutės. Neplanuodamas - labai greitai gali abiejose vietose patirti fiasko, nes pats nebesuprasi, kada ir ką turi daryti. Darbdaviams patinka darbuotojai, kurie žino ką, kada ir kaip darys. Įmonė juk ne mažas vaikas, joje beveik viskas turi būti suplanuota (ne veltui rašomas verslo planas 
), todėl susitaupo daug laiko, kai ir patys darbuotojai planuoja savo laiką.
Ok, pietų pertrauka baigėsi. Jūsų dar laukia straipsnis apie trečią mokslo/darbo elementą - laisvalaikį. Kur ir kaip jį galima išnaudoti, kad pasiekti maksimumą.
03 Rgs 07
14:59
Labai teisingai, ypač pirmas ir antras
03 Rgs 07
15:34
Taip ir toliau! Puikūs rašinukai
03 Rgs 07
18:22
Nesupratau. Įstatymų turėtų būti 10, bet yra tik vienas. Ir dar 4 įsakymai. Tai kaip čia gaunasi ?
03 Rgs 07
18:37
Em… klaidelė
turi būi visur įsąkymai. O likę penki dar juodraštyje ir vakare bus čia. 
03 Rgs 07
19:07
[...] čia. Tęsiam toliau 6 [...]
03 Rgs 07
20:02
Turi būt visur įsakymai, bet vistiek įstatymai parašyta.
04 Rgs 07
20:41
Tingiu viską skaityti, bet:
2 Įsakymas:
Jeigu įstojai, tai būk malonus mokykis.
wtf?
Pagalvokit - kažkas galbūt norėjo studijuoti tą patį ką ir jūs, tačiau universitetas priėmė N žmonių, o jis buvo N+1 vietoje
O tai gal tam kažkam geriau reikėjo pajudinti savo šikną ir pasimokyti prieš egzus? Ne mano problemos, kad kažkas neįstoja.
“kaip sekasi mokslai?”. Man asmeniškai tai gėda būtų sakyt: “aj dzin tie mokslai, nesiseka, nesimokau”. Darbdaviui malonu žinoti, kad jo darbuotojas tobulėja visapusiškai (ypač, kai darbas ir studijos - vienos/panašios krypties).’
Nuo kada jėga yra turėti darbdavį? Tegu tas darbdavys susikiša savo molonumą sau giliai į ten kur nesueina (nors gal jam ir sueina).
Iš vis, koks jo sukruštas reikalas, kaip kas mokosi.
Tiek žinių.
04 Rgs 07
21:19
Negalėčiau įsivaizduoti darbdavio, kuriam nerūpi kaip sekasi jo darbuotojams. Juk nuo darbuotojo savijautos priklauso ir darbo rezultatai, o kai yra kas rūpinasi - galima daugiau ir pasiekti.
—
Cituoju: “O tai gal tam kažkam geriau reikėjo pajudinti savo šikną ir pasimokyti prieš egzus? Ne mano problemos, kad kažkas neįstoja.”
—
Ar tu taip pat kalbėtum būdamas to kito žmogaus vietoje?
Abejoju, greičiausiai tai būtų “čia jau kitas atvejis” situacija.
P.S. Dabar biškį rašymo pauzė, bijau šiek tiek atsilieku nuo savo pasiruošimo egzaminui grafiko…
05 Rgs 07
10:13
Daryti dalykus reikia dėl savęs. Ir tokius, kurie patiktų tau. O ne tai, kas patinka darbdaviui.
Nematau priežasties mokytis dėl to, kad darbdaviui zjbs, kad jo darbuotojas gerai mokosi. Lol.
“Ar tu taip pat kalbėtum būdamas to kito žmogaus vietoje?
Abejoju, greičiausiai tai būtų “čia jau kitas atvejis” situacija.”
Gali būti.
Nes jei būtum to kito žmogaus vietoje, NEGALĖTUM objektyviai įvertinti situacijos.
That’s it..
05 Rgs 07
15:06
Aš ir nesakau, kad reikia mokytis dėl darbdavio. Mokytis reikia sau. Aš noriu pasakyti, kad protingam darbdaviui/firmai (ne šaraškino kontorai) turėtų labiau patikti žmogus kuris mokosi (ir mokosi gerai), o ne tas, kuris be muilo per sesiją nepraeina. Juk ir darbo rezultatai tokių žmonių skirtingi: tas kuris mokosi - stengsis ir darbe viską atlikti gerai ir iki galo, o tas kitas - stengsis padaryti kuo greičiau. Gerai ir greitai, bent jau mano specialybėje, nelabai suderinami dalykai.
Todėl natūralu, kad darbdavys turi būti suinteresuotas savo darbuotojų sėkme, nes nuo jų priklauso ir įmonės sėkmė.
06 Rgs 07
12:00
Bet apie priežastis studentui kaip ir netenka prasmės.
Sakai, kad reikia mokytis dėl savęs, o po to, kad nauda darbdaviui. Tai wtf?
A.k.a. mokykis dėl savęs, nes darbdaviui būtų gėda pasakyti, kad nesiseka mokytis. Brr.
All in one, ergo nereikia gerai mokytis.
23 Spa 07
21:32
[...] tenka dirbti, nes kitaip mokslai bus neįkandami finansiškai. Tuomet galima pabandyti pasinaudoti Juliaus patarimais
Aš pats pradėjau dirbti studijuodamas antrajame kurse. Kažkiek mokslų praradau, bet [...]
30 Gru 07
01:37
[...] deja, nesilaikydamas savo 10 dirbančio studento įsakymų, prisiimprovizavau iki šiokių tokių problemų, dėl kurių tam [...]