Trumpai drūtai - gerą šmotą kasdienių problemų. Norint išsiplėsti, vėl reikia grįžti į praeitį (čia taip pat bus atsakymai į pypt klausimus jo komentare). Taip pat tingintys skaityt (susispoilinsit visą reikalą) - galit skrolint į apačią, ten yra reziumė.

Vienas mano pažadas sau (labai mėgstu įgyvendinti savo pažadus, tai tarsi įrodymas sau, kad esi garbingas žmogus ir nei sau nei kitiems nemeluoji ) buvo toks, kad studijuodamas pradėsiu dirbti kuo anksčiau ir BŪTINAI pagal specialybę. Na ką, ir pradėjau - pirmo kurso pabaigoje (2006m. Lapkričio paskutinėmis dienomis).

Man labai nuskilo - pirmąjį semestrą kliuvo labai dėkingas tvarkaraštis - paskaitos iš ryto, langas - vienas kitas. Ir marios laisvo laiko po paskaitų. Netyčia sužinojęs, kad viena firma ieško darbuotojų pasisiūliau (iš tikrųjų buvo šiek tiek kitaip, bet vardan aiškumo istoriją supaprastinau ) dirbti puse etato. Kas labiau supranta reikalą - pusė etato programuotojui - maaaažai laiko kažką padaryti, todėl šiek tiek abejojau savo galimybėmis būti priimtam. Deja, priėmė. Taigi pirmame semestre viskas ėjosi kaip sviestu patepta - paskaitos, darbas, namai. Tuo metu vienintelė problema, jei taip galima sakyti, buvo kursiokai ir draugai. Vykdavo maždaug tokie dialogai:

X: Davai, Juliau, varom patūsint šįvakar kur į miestą.
J: Ok.
[apie 23-24h]
J: Sorry, chebra, ryt paskaitos ir į darbą - einu namo.
[krūva nepatenkintų ir gailesčio pilnų žvilgsnių]

arba trumpesnis variantas:

X: Davai, Juliau, varom patūsint šįvakar kur į miestą.
J: Sorry, chebra, ryt paskaitos.

Na bet pavyko ištverti ir net po pirmosios sesijos studentiškos pensijos nusipelniau. Kas be ko, per sesiją dirbau visu etatu. :)

Tada atostogos - kuomet gali dirbti visą savaitę pilnu etatu. Ir galų gale antrasis semestras, naujas tvarkaraštis ir (kaip dabar suprantu - sezoninės) parkės. Antroji problema iš pirmo žvilgsnio su darbu nesuderinamas tvarkaraštis. Man tai kas puse metų tampa tragedija - norisi bėgti iš darbo, nes baisu dėl mokslų. Taip buvo ir tą kartą - firma nenorėjo manęs paleisti. Su direktoriumi rimtai pakalbėję radome kompromisą - dirbsiu iš namų ir tam tikrom dienom ateisiu su projektų vadovais pabendrauti. Čia iškilo dar dvi problemos: trečia - kambariokai nuolat sukasi aplink su įvairiom pagundom ir ketvirta - nors susitaupo laikas kelionėms univeras-darbas, darbas-namai (virš valandos mano atveju), tačiau tuo pačiu dingsta riba tarp dirbu ir gyvenu (kažkas blogosferoje jau rašė apie šią bėdą).

Antra sesija buvo visiškas fiasko - manau taip būna tokiems kaip aš, kurie ilgai ir sunkiai lipe virve į kalną, beveik pasiekę viršūnę nori pamojuoti rankomis. Kritau. Smarkiai, žemai ir gėdingai. Netekau pencijos ir gavau skolą. Net ne todėl, kad nemokėjau, bet todėl, kad tingėjau pasimokyt. Juliau - shame on you!

Ir vėl - vasara/atostogos. Laikas, kuomet gali persiorientuoti į visą etatą ir įrodyti darbdaviui ko esi vertas. Šiuo metu vienintelė problema buvo atostogos - savaitė, per kurią turėjau ilsėtis buvo lietinga ir niūri.

Tada - trečias semestras ir dar graudesnis tvarkaraštis negu antram semestre. Vėl panika, tačiau kas bus toliau, sužinosite kituose straipsniuose…

O kolkas reziumuojam problemas dirbančios studentijos:

• Kursiokai ir draugai, kurie nedirba gundys kaip žaltys iš Rojaus paragaut to saldaus obuolio vadinamo PRAVAIKŠTOMIS (ar tai darbe ar tai univere);
• Baisus tvarkaraštis - čia sezoninė problema, kurią jeigu įmonės vadovas supratingas, o studentas nuoširdžiai darbštus, galima įveikti paieškojus kompromiso;
• Jei dirbi namie - kambariokai kasdien veda iš kelio. Sudėtinga, bet tai galima įveikti;
• Jei dirbi namie - dingsta riba tarp dirbu ir gyvenu. Šitą irgi galima išspręsti;
• Jeigu gausite atostogas (reikia išdirbti pusę metų, arba susitarti su direktorium), jos gali išpulti šlykščiausiom vasaros dienom. Tenka džiaugtis savaitgaliais;

Taigis, daugiau nebetęsiu šiandien, jau ir taip vėlu. Geriau rytoj aš jums parašysiu kokių principų laikantis galima pasiekti daug - tiek dirbant, tiek studijuojant. Tikiuosi patiko, o dabar:

Sorry chebra, dabar jau pirma valanda nakties, o ryte į darbą.

(Tęsinys, pradžia čia)

O dabar yra taip, kad aš dirbu pagal specialybę (programuotojas) firmoje, pavadinimu “M2 technologijos” (jau 9 mėnesiai) ir studijuoju Programų Sistemas. Taigi, situacija tokia, kad praeitą semestrą biškį patingėjau per sesiją ir dabar turiu studento “džiaugsmą” - perlaikymą (Algoritmų teorija), netekau studentiškos pensijos (kurios buvau nusipelnęs po pirmo semestro) ir, maža to, iš 63 žmonių kurse, kuriuos finansuoja valstybė (suprask, nereikia mokėti 530Lt) esu 64! Žinau, faina. Darbe - priešingai, viskas labai gerai, gaunu dirbti prie vis sudėtingesnių ir įdomesnių projektų (deja yra sutartys ir bla bla bla, todėl M2 konkurentai galit neskaityt blog’o apie projektus nieko konkretaus neišpešit čia ). Be to, gyvenu dar su trim veikėjais, kurių požiūris į mokslą yra stilaus “tuoj - rytuoj”, tad galit įsivaizduot kaip reikės stengtis išlaikant discipliną…

Perlaikymas - kitą pirmadienį, tad turiu dar ~8 dienas, per kurias reikės:

• mokytis (prasideda paskaitos);
• ruoštis egzaminui;
• dirbti (wooh, deadlainai palyginus su darbo laiku, kurį galiu išdirbti yra gan siauri )

Esu baisiausiai apsipatenkinęs, kad rytoj paskaitų nebus, tik šventinė eisena - todėl galėsiu išdirbti visą darbo dieną, ramia sąžine pasimokyti ir vėliau išvertęs pilvūzą ( OMG, darbas tikrai keičia žmones ) pažiūrėti kaip lietuvos rinktinė “skaldo” Turkus (na, bent jau norėčiau, kad taip būtų).

Beje, sugalvojau 5 etapų mokymosi sistemą, pažiūrėsime ar ji pasiteisins per perlaikymą:

1. Išmokti apibrėžimus (62 vienetai) - iki Antradienio (rugsėjo 4d.).
2. Išmokti teiginius ir teoremas su įrodymais (40 vienetų) - iki Ketvirtadienio (rugsėjo 6d.).
3. Išsprėsti sudėtingesnius pratybų uždavinius (neaiškus kiekis) - iki Šeštadienio (rugsėjo 8d.).
4. Egzamino simuliacija - imti atsitiktinius uždavinius, apibrėžimus, teoremas ir spręsti spręsti spręsti - iki Sekmadienio (rugsėjo 9d.).
5. Gero miego dozė ir pasikartojimas - iki pat egzamino Pirmadienį (rugsėjo 10d.).

Žiūrėsim dabar kaip seksis, jau 32 apibrėžimus išmokau. Plius daugiau ar mažiau iš pirmo egzamino šį bei tą atsimenu.

Priešistorė

Senai svajojau savo tinklapį blogį padaryti teminiu, tačiau nesugalvojau protingos temos arba temos apie kurias galvojau būtų daugiau ar mažiau plagiatai (rašyti apie technologines naujovesir atradimus, socialines problemas, programavimą ir t.t.). Dažnai pasijusdavau to 99% klubo nariu, kas tiesiog į neviltį varė ir savikritiškai pažiūrėjus buvo tiesa. Tebūnie tai pabaiga, ir su rugsėjo pirmąją (kuri mano fakultete bus rytoj, t.y. rugsėjo trečiąją) gimė tema, kurios tarp mūsų blog’iečių dar nebuvau radęs:

Kadangi dirbu rimtoje kompanijoje pagal specialybę ir studijuojuoju ten, kur norėjau studijuoti, (keturis metus mokykloje kryptingai dirbau siekdamas ten patekti), o tarp mano pažįstamų yra nemažai žmonių, kurie mano esą mokslas ir darbas - nesuderinami, pristatau jums blog’ą kuris parodytų jog yra priešingai - mokslas ir darbas yra suderinami!

Žinoma, kartais bus lyrinių nukrypimų socialinėmis ir technologinėmis temomis, nes tai mane domina.

Dabar jau žinote, kaip buvo… Laikas sužinoti kaip yra dabar - laukite tęsinio.