Nežinau ar čia pas mane vieną taip, bet pastebėjau aktyvų savo kambariokų, draugų ir draugių susidomėjimą baibokiniais filmais (suprask: siaubiaaaaakais). Jau ir aš nemažai pavadinimų išmokau: Pjūklo versijos nuo vienas taškas nulis iki keturi taškas nulis, Dešim Dievo prakeiksmų, Kalnai turi akis, Kalnai turi akis (netgi) dvi, Negyvųjų šnabždalai (White noise), Dviejų negyvųjų šnabždalai (White noise 2), Abudu Zvambalai (The Ring/The Ring 2), Žemiau (Below), Palmiros Kelertienės Likimo ženklai (Omen 666) ir t.t. 
Pats kažkaip tų siaubekų nebežiūriu nuo to laiko kai pamačiau Rotten’o filmą prieš kokius 5-6 metus, nes realiems kadrams joks holivudinis brukalas neprilygs.
Aš už dramą, komediją arba veiksmą (skirtingos kombinacijos susilieja dar ir į tokius žanrus kaip romantinės komedijos arba psichologiniai trileriai arba veiksmo komedijos). Beje, primenu jums apie filmą Babelį, kuris yra MUSTSEE, ir kuris tikrai ne kokis tais bojavykas, o labai rimtas kinas apie žmonių santykius.
Šis įrašas neturi komentarų.