Kas mano blog’ą skaito jau metus tikrai prisimins, kad pernai rugsėjo mėnesį aš filmavausi lietuvos kino studijos filme “Karas ir Taika“. Šiandien atėjo džiugi žinia iš panelės, su kuria susipažinau filmavimo aikštelėje - “filmas jau yra”.

Deja deja, ne kino teatre ir ne parduotuvėje… nes tikrai nepagailėčiau pinigų nusipirkti originalų/legalų įrašą. Atsimenu prieš kelis mėnesius siunčiau laišką tiek į kino studiją (atrašė, kad neplatina), tiek į luxvide italia padalinį (nieko neatrašė).

Yra linkomanijoje… Teko parsisiųsti ir tikrai ketvirtoje dalyje sušmėžuoju net dvejose vietose. Prisimenu, labai smagu buvo pamatyti filmo kūrimo virtuvę ir įdomių žmonių sutikti.

Ir dar pasididžiuosiu savo Juliaus Janonio gimnazija, kurios vienas buvęs mokinys ten atliko toli gražu ne masinį vaidmenį, o greičiau antraplanį (nežinau kaip ten tie planai vadinasi, jis nebuvo pagrindinis aktorius, bet šnekėjo ir dažnai šmėžavo ekrane ). Asmeniškai jo nepažįstu, bet žinau, kad jis dabar muzikos ir teatro akademijoje studijuoja! Kas žino, gal taip sušvis ir nauja didelė žvaigždė lietuvos kino padangėje.

Lekiu žiūrėti pirmosios dalies iš keturių…

Šiandien vaikštinėdamas po šiaulius ir bandydamas užsimiršti, pagalvojau - visi labai pergyvena (bent jau prieš kurį laiką buvo kilusi diskusija), kad jų sms’ai ir pokalbiai įrašinėjami, bet…

Niekas nepergyvena, kad tarkim jų Skypo, Vypress’o, mYRKO ir kitokių mesndžerių istorija taip pat kaupiama. Ir turbūt neribotą laiką.

Sakysit, kas čia tokio - viskas mano kompiuteryje? Fear not, my friends!

Tačiau jeigu as zinau jusu Skypės prisijungimo vardą ir slaptažodį, ir esu prisijunges tuo pačiu metu kaip ir jūs. Ir… jūs su kažkuo šnekate - aš taip pat gaunu pokalbio kopiją. Maža to, galiu ir pats kokį meilės eilėraštuką pasiųsti jūsų didžiausiam priešui, tačiau blogis tame, kad stebimasis tai užfiksuos.

Va, tai ko dabar šūkaut, jeigu jau seniai galima tai padaryt/galbut buvo daroma?

P.S. Gal ir per vėlai atkutau, bet visgi norisi išsireikšti.

Ne paslaptis, kad teko lankyti papildomai Lietuvių kalbos mokytoją dvyliktoje klasėje. Ji dirbo kitoje mokykloje, ir dar mažesnė paslaptis, kad ji man kartais padėdavo parašyti interpretacijas (su jom man būdavo labai sunku). Ir tos repetitorės interpretacijos gaudavo penketus.

Labai labai nustebau vakar gimnazijoje sutikęs abi mokytojas. Na savo mokytoją pamatęs nenustebau, tačiau tą kuri gaudavo penketus išvydęs šiek tiek netekau amo. Ir ne iškart pasisveikinau…

Įdomu ar ji dabar dirba gimnazijoje…

Užtikau vakar JūTūbėj. Lengva ironija, kuri reiškia daug.