Kaip ir pačio Polo Grahamo straipsnis, taip ir manasis, turi tęsinį (Why startups condense in America). Ir gana prieštaringą. Pamėginsiu aš čia vėl, jauno lietuvio akimis, pažiūrėti į Polo argumentus - kodėl kompanijos kuriasi amerikoje. Taigi, pradedam…

Straipsnis prasideda punktu, kad Valstijos įsileidžia daugiau užsieniečių. Juk slėnis turi būti protingų žmonių meka. Tačiau čia pat pastebima, kad Amerika tikrai nėra atvira visiems, ir šalys kuriančios savo slėnius galėtų išnaudoti šią problemą. Iš tiesų, gerai pagalvojus, jeigu daug lietuvių išvažiuoja geresnio gyvenimo ieškoti braškių laukuose, tai kodėl vietoj jų neįsileidus protingų ir gudrių žmonių? Žinoma, klausimas kiek tokių atvyksta. Šiuo metu mažai, o va čia ir pasitarnautų Lietuvos Brand’as, kurį vis kuria kuria, bet taip ir nesukuria. O veltui… Kitas aspektas - žmonių tolerancija. Lietuva pagal šį kriterijų yra prieš pat sąrašo pabaigą. Jei dabar Klaipėdoje sumuša “nygerį” (vakar žiūrėjau filmą “Mažvaikis“, ten jie patys vieni kitus taip vadino ), šiauliuose apskaldo NATO kareivius, vilniuje šiaip rusai lietuvių ir lietuviai rusų nelabai mėgsta, nedaug iš tos imigracijos peštume. Reikia keistis…

Toliau seka teiginys, kad “US is a Rich Country”. Na žinoma, čia nepasiginčysi, bet… galbūt kokis tais lietuviškas slėnis pradžioje net nesiruošia konkuruoti su silikoniniu, manau užtektų įsiveržti tarp lyderių baltijos šalių regione, vėliau ir platesniuose Europos vandenyse. Galų gale kadanors gal ir patį Silicio Slėnį pasivytume. Žiūrint iš šio taško mūsų parkams net neturėtų rūpėti ant kiek turtinga ta Amerika yra, tada ir biedni sau neatrodytume, o toks amerikietiškas pareiškimas apie turtus atrodytų, kaip tas *niolikmečio “organų matavimąsis”.

Taip pat, Polo teigimu, amerikoje (kolkas) nėra suvaržytos laisvės. Jis kaip pavyzdžius ima Kiniją, Singapūrą. Apie Lietuvą jis turbūt žino mažai arba visai nežino. Tačiau nemanau, kad pas mus tos laisvės suvaržytos, dėl to šį teiginį atmetu, kaip nepagrįstą.

Straipsnyje mane labiausiai suerzino šis punktas: “American Universities Are Better”. Leisiu sau pacituoti ir pakomentuoti:

I asked a handful of American computer science professors which universities in Europe were most admired, and they all basically said “Cambridge” followed by a long pause while they tried to think of others.

Prisimenant tą anekdotą/istoriją, kad amerikiečiai nežino iš kur atsiranda pienas… Mokslininkams to taikyti gal ir negalima, bet skaitau amerikoniškam profesoriui net nereikia žinot visų pasaulio universitetų kaip daugybos lentelės, nes jis jaučiasi esąs geriausioje jam terpėje. Jeigu Polas paklaustų manęs kokie geriausi universitetai Amerikoje, aš turbūt iš pradžių padaryčiau pauzę bandydamas atsiminti kokį nors Valstijų universitetą. Atsimint tai atsiminčiau kelis (Jeilis, MIT’as, Stenfordas…), bet nežinočiau, kuris geriausias. Taigi iš esmės galim šitą punktą užskaityt, kaip stereotipinį požiūrį. Genijų gali atsirasti visur. Pačios amerikos šaknys - europoje. Be to šio (ar praeito) mėnesio žurnale “Istorijos” yra straipsnis apie genijus ir viena užsikabinusi frazė (tiksliai nepamenu): “Atrodo, kad genijai gimsta ten, kur jų labiausiai reikia”.

Ir kitas, prieštaringas, pareiškimas: “You Can Fire People in America”. Sutinku, kad kai kurie įstatymai dėl savo netobulumo stabdo iniciatyvas, nes reikia užsiimti biurokratizmu, bet paskutinis sakinys šioje temoje…

European public opinion will apparently tolerate people being fired in industries where they really care about performance. Unfortunately the only industry they care enough about so far is soccer. But that is at least a precedent.

Atsiprašau? Man čia jau kvepia neturėjimu ką pasakyti. Na, gal kur anglijoje, ispanijoje, bet tik ne lietuvoje. Lietuvoje net tokio, kaipo futbolo, rezultatai priklauso nuo vėjo krypties. Manau, kad lietuvoje tikrai nėra didelės problemos inovatoriams atleisti žmogų. Na, čia iš savo varpinės žiūriu, jei žmogus tikrai nesistengia dėl kažkokio bendro tikslo, verslo pradžios, idėjos įgyvendinimo, tai jis yra trikdis. Trikdžius reikia šalinti ir pakeisti kažkuo kas darbą atlieka su entuziazmu. Pastaba sau: jei kadanors turėsiu savo verslą - bent jau pačioje pradžioje nevelk į jį draugų, nes tai gali baigtis liūdnai. Reikia išnaudoti pažintis.

Šeštas punktas “In America Work Is Less Identified with Employment” sako, kad Europiečių požiūris į darbą labai toks… vergiškas - baigei universiteta/kolegiją (beje, kažkur girdėjau, kad tai - koledžo atitikmuo)/profesinę - turi eiti dirbti ir kažkam tarnauti. Visiškai nesutinku! Pagal paskutines apklausas, lietuvoje vos ne kas antras jaunuolis baigęs mokslus nori imtis savo verslo. Aš irgi tas antras Tačiau nesu linkęs pulti galvotrūkčiai ten, kur dar nieko neišmanau. Tam dar ateis laikas. Galbūt… jei mano nuomonė atitinka daugumą, Polui gal ir galėjo pasirodyti, kad mūsų požiūris - vergiškas, tačiau tegul tik jis palaukia…

O jei yra įstatymai reguliuojantys įmonių atsiradimą - tai būk tikras, kad iniciatyvos žlugs. Taip sako P. Grahamas, rašydamas taip:

If there are any laws regulating businesses, you can assume larval startups will break most of them, because they don’t know what the laws are and don’t have time to find out.

Sutinku tik iš dalies. Kalbėdamas už save galiu pasakyti, kad man kai kurie su verslu, darbo santykiais ir pan. susiję įstatymai tikrai yra įdomūs skaitiniai ateičiai. Tarkim ir individualios veiklos reglamentas, apie kurį sekančioje pastraipoje…

Autorius nustebęs, kad kuriant įmonę Europoje reikalingas įstatinis kapitalas. Hello, America! O jūs neturit tokio dalyko kaip “Individuali veikla“? Žinoma, tai nebus visavertė įmonė… su juridine atsakomybe, bet:

1. Mažesni mokesčiai - didelis pliusas gyvavimo pradžioje.
2. Galimybė legaliai samdyti darbuotojus savo individualiai veiklai - jėėė, kaip tikra firma!
3. Galų gale, man atrodo, niekam ten neįdomu kaip bus suorganizuotas tas individualios veiklos valdymo modelis jūsų atveju - vadinasi, niekas netrukdo ramiai ir neskausmingai užsidirbti “ant įstatinio (kapitalo)”. Ir jūs būsite patys sau investuotojai.
4. Šis seka iš 3, pasidėjus gerus pamatus pradžioje, galima neskausmingai reorganizuotis jau ir į UAB’ą.

Gal kas susidomėjot? Tiesiog trokštu pamatyt kokią nors sėkmingą iniciatyvą, kuri pradėjo veiklą tokiu būdu.

Straipsnyje dar paminima didelė vidinė amerikos rinka ir lengvesnis finansavimas, norėčiau šiuos punktus praleisti, kiekvienas galite pasidaryti savo išvadas paskaitę patį straipsnį, peršokime prie pasisakymo šio - “America Has Dynamic Typing for Careers”. Citata:

Compared to other industrialized countries the US is disorganized about routing people into careers. For example, in America people often don’t decide to go to medical school till they’ve finished college. In Europe they generally decide in high school.

Ir tikrai pritariu, tas profiliavimasis dviejose paskutinėse klasėse žmogų, kuris dar nežino ko tikrai nori, gali sužlugdyti (aš esu tas laimingasis, kuris žinojo kur stos, ką ir kaip darys, jau devintoje klasėje. Pasigirsiu - kolkas viskas pagal planą. ). Dabar tas mokyklos programų lengvinimas turi dvi medalio puses:

1. Nemažai mokinių jau nebesugeba suvokti medžiagos. Gerai pagalvojus - tas palengvinimas jiems turėtų padėti, tačiau tada reikia…
2. Kažkokio tarpinio varianto tarp mokyklos ir universiteto, nes tikrai, jeigu taip lengvinsim viską, tarp mokyklos ir universiteto atsiras didžiulė žinių duobė (jau dabar kai kurie tai jaučia), arba jei bus pasirinktas paprasčiausias variantas - lengvinti ir universtitetų studijų programas… Sudie gražioms svajonėms apie aukštąjį mokslą.

Ir straipsnio gale Polas mane labai sužavėjo pripažindamas, kad ir pats Silicio Slėnis turi savų trūkumų, bei duodamas konkrečius pavyzdžius, kaip būtų galima jį aplenkti.

Parkas galėtų būti arčiau miesto, arba bent jau turėti gerą ir greitą susisiekimą su miestu - tai liečia ir viešąjį transportą. Dar geriau, jeigu pačiame parke būtų įdomu (pirmame straipsnyje yra paminėta, kad gudručiai ir turčiai mėgsta įdomias vietas). Ir labai gera (bei manau nesudėtingai įgyvendinama Lietuvoje) idėja:

The kind of people you want to attract to your silicon valley like to get around by train, bicycle, and on foot. So if you want to beat America, design a town that puts cars last. It will be a while before any American city can bring itself to do that.

Gaunasi, kad neoficialus, slėnio tikslas turėtų būti kūrybiška ir įdomi aplinka, sugebanti įkvėpti jos gyventojus. Ir tai yra tiesa.

Laukite tęsinio/išvadų…

Susiję straipsniai

• Silicio Slėnis #1: lietuviškai (4)
• Kodėl aš nestudijuočiau užsienyje… (11)
• Arčiausiai šimto (9)
• Vilniaus Universiteto rektoriaus ataskaita | Studento žvilgsnis (5)
• Kam tie universitetai ir mokyklos? (10)
• Universiteto slapukai (3)