Jau kelintąkart ir gan nesėkmingai neišeksportuoja lentelės CSV pavidalu ir UTF-8 koduote. OpenOffice’as čia labai padeda, bet gal kas žinot kitų būdų?

Kątik po peržiūros. Dvi valandos, verčiančios žavėtis E. Kusturicos talentu ir sugebėjimu žaismingai priversti žiūrovą susimąstyti apie paprastus gyvenime dalykus. Must see!

P.S. “Pažadėk man!” filmo pavadinimas.

Vakar turėjau šiokią tokią galimybę aplankyti tą naują Šiaulių areną - vyko kasmetinė verslo paroda “Šiauliai 2007″. Ką aš galiu paporinti? Trumpai drūtai - mano asmeninė nuomonė:

Iš kuo toliau žiūri, tuo įspūdingiau atrodo.

Viduje išvaizda +/- kaip ir Siemens arenos - t.y. plikas betonas beveik visur. Užtikau tik vieną kavinę, kurioje daug erdvės nes mažai stalų. Padavėjai irgi nenori arbatpinigių, tad labai nepersistengia prieiti prie klientų (nors gal ten savitarna?).

Pasak parodos dalyvių - parodos plotas prilygsta tam, kuris būdavo šiaulių teniso kortuose (ten vykdavo ankstesnių metų parodos). Tačiau aš kažkaip su šiuo palyginimu nesutinku, teniso kortuose mano nuomone parodos plotas būdavo didesnis. Na, gal šiemet skaičiavo tik stendų plotą, o ne praėjimų, nes palyginimui… teniso kortuose buvo galima laisvai vaikščioti eilėse tarp stendų, čia, arenoje, turėjau vieną eilę praleisti ir apžiūrėti ją tik parodai besibaigiant, kitaip būčiau netilpęs. (Jei kam įdomu toje eilėje buvo puodai, rankinės, kailiniai ir kitas moteriškas stuff’as)

Kas dar įdomesnio? Susitikau klasiokę, kurios nemačiau gal kokius keturis metus (klasiokai buvom prieš tą vadinamą profiliavimą), pasirodo ji - arenos darbuotoja. Taigi jai pasinaudojus tarnybine padėtimi, man nepaprieštaravus buvau nuvestas iki jos ofiso. Taigi buvau tarp tų VIP, kurie gali pamatyti areną “iš darbuotojo” pusės. Ir ką? Ir nieko… Nesusižavėjau. Sienos - plikas betonas, koridoriai - siauri (praeiti galima, tačiau psichologiškai slegia). Tas, atseit, holografinis stiklas - iš arti irgi nieko įspūdingo (priešingai, kai žiūri į areną iš toli ir saulei leidžiantis - vaizdas rauna stogą).

Kol sėdėjom ir šnekučiavomės spėjau pamatyt Robertą Kuncaitį su treningais ir BC “Šiauliai” klubo direktoriaus nugarą.

Tokie tat ir įspūdžiai. Ai, beje, buvo dalykas mane sudominęs, ŠU pristatinėjo vandenilinį variklį, kuris pasirodė labai paprastas (gal tai tik pristatymo tikslais) ir rodė tą automobilį, kuris čia vasaros pabaigoje keturis metrus pavažiavo, paskui turbūt vanduo baigėsi.

Taigi, pagaliau… Ne savo darytas, tačiau manau irgi gražus ir ne toks depresiškas/tamsus kaip senas. Pristatau jums naujos išvaizdos ir turinio Juliaus Šėporaičio viešą interneto dienoraštį, kitaip liaudyje užvadinamą kaip Blog’ą. Tai yra marškiniai.

Kūnas taip pat paupdeitintas iš 2.0 ar tais net 2.2 (gerai nepamenu) versijos iki 2.3.1. Tai yra kūnas (WordPress).

Tikiuosi dabar skaitytojų anšlago, nes tekstas gerai įskaitomas, stengiausi viską išdėstyti patogiai - naujausi įrašai ir komentarai viename lygyje. Navigavimas po įrašus: gairės, kalendorius ir archyvas - taip pat šalia. Apačioje - visokie kitokie niekučiai. Tikiuosi dabar esu labiau user-friendly.

Kas be ko, įdėjau netgi savo nuotraukytę (labai mini), ką paprastai vengiu daryti (nuotraukavimasis primena man one.lt, kurios aš nenaudoju, nesiregistruoju ir nekenčiu), bei testimonials’ų apie save ištraukas.

Tai ar dabar labiau friendly atrodau?