Vėl tęsiu savo seriją, mėgindamas jus supažindinti su savo akvariumu. Apie žuvytes pasakoti baigiau lygiai prieš mėnesį - supažindinau su Gaidžiu. Nuo to laiko jis buvo išmokęs tikrą “koperfieldišką” triuką - išnykti taip, kad žiūrėk į akvariumą iš visų pusių - nerasi. Pasirodo sulįsdavo į skylėtą akmenį, tai išsiaiškinau tik užvakar.
Šiandien aš jus supažindinsiu su akvariumo riteriu - žuvimi kardonešiu ir jo kardonešiene (lot.: Xiphophorus hellerii).
Turbūt jau supratote, kodėl ši žuvis vadinama kardonešiu. Viršuje matote patiną, patelės tokios uodegos neturi, bet… niekam neaišku kodėl, tačiau kartais patelės virsta patinais - užsiauginą šitokį kardą. Keista tiesa? Dar keisčiau, kad patinai virsti atgal į pateles - nebegali. Svarbu paminėti, kad šis kardas turi pavadinimą - genopodijus - ir savo paskirtį - yra dauginimosi organas. Užvakar išjungus akvariumo lempas pastebėjau, kaip patinas vaikėsi patelę su savo uodega - bus akvariumo pagausėjimas galbūt. 
Riteriu kardonešį pavadinau ne tik dėl uodegos-kardo, bet ir dėl džentelmeniškų manierų: jis labai rūpinasi savo “žmona” - nuolat priplaukia ir “pakibina”. Sykį mačiau tai, ką žmonės pavadintų “pilvo bučiavimu”. Romantiškos žuvys…
Kardonešiai - gyvavedės, nelepios ir lengvai veisiamos žuvikės, todėl (kaip ir jos giminaitės pecilijos) rekomenduojamos pradedantiesiems akvariumistams (vat aš tai visko prisiėmiau į tą akvariumą, dabar tenka ir pavargti dėl žuvų lepumo… gerai, kad malonus tas vargas ). Šios plaukikės yra aktyvios - nuolat juda, kartais “pakibina” kitus gyventojus, bet neagresyviai, todėl sėdint prie akvariumo niekada neatsibos žiūrėti į jų žaidimus.
Šis įrašas neturi komentarų.