Kažkurią dieną žiūrėjau tokį serialą pavadinimu “Šokiruojanti dokumentika”, viena laida mane šokiravo - galvoje iškart gimė mintis straipsnio pavadinimui (ok, I’m addicted to blogging).

Šių dienų iks menai neskraido, minčių neskaito, formos nekeičia, gelažų prie savęs netraukia… Ką jie daro? Dažniausiai jie nieko nemato, su niekuo nebendrauja, sunkiai vaikščioja, kalba - ir apskritai statistinis Lietuvis tokį pavadintu (jei gražiai) durnium arba (jei negražiai) debilu. (Pripažinkim tą faktą, kad esam pati netolerantiškiausia tauta ant Europos) Taigi, dažniausiai jie serga autizmu, ir kai kurie iš jų yra vadinami Savantais. » Skaityti toliau…

Mano gyvenimo karas - nesiregistruoti one.lt, kad ir kaip prašytų draugai, klasiokai ir kai kurie giminės - baigtas. Neįžeisdamas savo jausmų, kad priklausyčiau vegtuojančių n-iolikmečių gaujai, prisiregistravau kitur - facebook.com.

Kolkas apsipatenkines ten susirinkusia auditorija - radau ir klasiokių, kurių nemačiau jau du metai, radau ir kambariokų, ir mokykliokų. Net dėstytoją rada Jau nekalbam apie Liną Kleizą arba Žydrūną Ilgauską. Taip, jie irgi ten.

Tai dabar tipo atseit o gal bet tačiau kadangi priklausau elitui, tai irgi prisijunkit. Ir tiesa, vos nepamiršau, apsidraugavę tame išmisle su manimi galėsit apveiziet iš visų šonų mane ir mano gyvenimą (nū tipa fotkių mano yra).

O jeigu rimtai, tai tokie tinklai (dar kartą įsitikinau) laiko džiovinimas - tris valandas prastūmiau apžiūrinėdamas kitų nuotraukas arba ieškodamas bendrų pažįstamų. Fu… gaila, kad kai kuriems žmonėms emeilai, skaipai ir panašūs “pričindalai” neveikia, kitaip nebūčiau registravęsis ir facebook.com

Šį komentarą pradėjau rašyti NePo bloge prie straipsnio “Žiurkių lenktynės“, bet pagalvojau, kad vėl išvystysiu į straipsnį…

Taigi, pačio straipsnio neaptarinėsiu, bet po straipsniu aš perskaičiau šokiruojantį Evos komentarą:

Nu va problema jau pastebejai, o dabar ieskok kaip ja issprest! Taupyk, kurk verslo planus, investuok. Svarbiausia neuztrikti ziurkiu rate, nes kuo daugiau jame sedi tuo sunkiau bus pabegt. Tas darbas nuo 9 iki 5 bukina zmones, dauguma atpranta mastyt, atsedi darbe 8-9 val, grizta, isjungia smegenine ir vegetuoja prie tv. Kiti tuo metu iesko kaip investuot sutaupytus pinigus i versla ar vertybinius popierius ar dar belekur. Ir verslas nebutinai turi reikalaut daug tavo laiko, kaip rase Tygas, pilna tokiu verslo rusiu, su kuriom reikia terliotis pirmus pora menesiu, po to jos pacios sukasi be tavo pastangu, o tu tuo menu gali gulet bahamuose ir gurksnot kokteilius

Paryškinau labiausiai mane šokiravusias dalis ir pradėsiu savo nuomonės reiškimą, kuri nebūtinai sutaps su jūsų nuomone (norėčiau išvystyti diskusiją), bet bus paremta asmeniniais pastebėjimais. » Skaityti toliau…

Prieš kurį tai laiką gavau komentaro prie vieno savo įrašų (neredaguota):

Aš čia visiškai ne į temą,tiesiog neradau,kur galėčiau tau privačiai parašyti. Justino bloge rašei :”O žiūrint į šias nuotraukas negali neužburti suvokimas, kad šie dangaus objektai yra už milijonų šviesmečių, kas reiškia, jog tai ką mes matome - buvo prieš milijonus metų. Tikra praeitis prieš akis.” Papasakok ,kaip ten yra su dangumi,ką mes matome danguje - tas viskas jau senai įvykę?kaip tai įmanoma?Nejau tai taip toli ir mechanizmas tas pats kaip ir su šviesa - ji pasiekia viską nevienodai,taip ir laikas sklinda nevienodai,iki mūsų dar neatėjo tie laikai,kaip ten danguje?Jau ir susipainiojau… O žvaigždės danguje - gi irgi saulės,taip? Prašau,parašyk man į emailą.Lauksiu labai,Ačiū,Emilija

Na kągi, šiek tiek vėliau, negu žadėjau, bet trumpai paporinsiu ne paštu, o į savo blogą (kažkaip visą savaitę beveik nemiegojus linksmai rašosi ), jei kur suklysiu tai manau piktieji gerieji komentuotojai mane pataisys. » Skaityti toliau…