Aš turbūt kažkokią charizmą turiu ir traukiu unikalius žmones prie savęs. Vakar apturėjau pažintį su tokiu vyruku, kuris leidžiantis nuo Mindaugo Maksimos link Trakų stotelės priėjo ir užkalbino mane:
- Sveikas, aš čia kątik iš pataisos namų (ar kalėjimo? - biškį dėl adrenalino antplūdžio nepamenu) išėjau, ne narkomanas esu, noriu valgyt. Vogti nenoriu - duok pinigus.
Deja, turėjau pilietį nuliūdinti:
- Sorry, vyruti, aš pats be pinigų esu - bankomatas neveikė, o parduotuvėj pietus perkant man tris kartus kortelės nenuskaitė, va ir einu alkanas. Niekuom negaliu padėti.
Ir tai buvo gryniausia tiesa… Mindaugo Maksimoje neveikė nei Hanza bankomatas, nei kasose galėjau su kortele atsiskaityti. Taigi atsisveikinom ir palinkėjom vienas kitam sėkmės. 
Tiesa, jis buvo “užsiėmęs strategiškai gerą” poziciją ką nors “nukneckinti” - paskui teko aplink pavaikščioti - iš niekur nesumatytų kas ten vyksta.
Žodžiu gerai viskas, kas gerai baigiasi, bet skėtį buvau paruošęs nenumatytiems atvejams. 
09 Bal 08
10:36
Kaip mane nervuoja tokie žmonės, atrodo turi dar kažkiek jėgos, galėtų eit dirbti, tai ne prašo iš kitų..
Labai nemalonu buvo vieną kartą, kai stovėjom su asterisk, priėjo vaikinas (maždaug 25-27)
“ė seni, duok pinigų, mane irgi neseniai (iš kažin kur paleido), neturiu už ką pavalgyt.”
Kažkas tokio, Bet tas ė seni, niu ė seni..
Svarbiausia stovi ir nežinai, ką jis planuoja toliau daryt, jeigu kažkoks tavo atsakymas ar veiksmas jam nepatiks.
09 Bal 08
10:48
Prie manęs buvo stotį priėję ir tiesiai pasakė. Sako va.. vakar išėjom su broliu iš Alytaus pataisų darbos kolonijos (ar kokia ten yra) ir gerai atšventėm, tai daba reikia pachmielui
Nu ir pažadėjo stogą stotį, jei duosiu pinigų.. bet situacija panaši.. pinigai tik kortelėj buvo.
09 Bal 08
14:47
Įdomu čia vienas toks yra ar populiari yra šita istorija. Jau ne pirmas blogas apie juos parašo, pasakykit kas sutikęs, kokie jie garsūs internete. Pats vieną tokį sutinku prie žaliojo tilto stotelėj, tą pačią savo istoriją pasakoja.
09 Bal 08
15:00
Nu jie ten visokių prisigalvoja…
Kažkada buvo prie saulėtekio lukoile priėjo vienas prie manęs - “žmogau, benzinas baigėsi (parodė į mašiną) pinigų neturiu, gal gali kelis litus paskolint?”. Tąsyk buvau piktas ir be brangių daiktų tatai atrėžiau piktai, kad neturiu.
Einu toliau link barakų - žiūriu atkrypuoja kažkoks veikėjas…. “Žmogau, gal turi kelis litus paskolint?…”
Sakau: “Ką? Ir tau benzinas baigėsi?! Mauk pas savo draugelį ir kad akyse nematyčiau!”
Džeez kaip pasimetė, suglumo ir pas tą savo draugelį bėgte nubėgo…
Tokių prašinėtojų žiauriai nemėgstu, tatai kartais leidžiu sau ir panaglent, idant pagalvotų, kad ne visi labai nori padėti ir gal geriau darbą susirast.
Be to, kiek žinau, statybose jei reikia - gali gaut ir apgyvendinimą, tai kodėl ten kokiu valytoju neįsidarbina? Tingi…
09 Bal 08
16:39
[...] žmonių ištiesia ranką ir prašo išmaldos, o kartais gali išgirsti ir tokį prašymą: „sėdėjau kalėjime… nenoriu vogti, duok pinigus!“. Tada apima džiugus jausmas, kad pas jus piniginė tuščia, nes bankomatas ryte [...]
09 Bal 08
20:22
Šian apie 12h prie žaliojo tilto (kaip ir Euphorbium) irgi sutikau neaukštą žmogelį pasakojantį istoriją, kurią papasakojo Sepa.
Gerai pamenu jo monologą:
- labas, nepyk, kad kabinėjuosi, va matau esi protingas žmogus, klausyk dabar… (palengva atsuku į jį savo žudantį žvilgsnį) .. o mes nebuvom susitikę? atrodo aš su tavim jau šnekėjau? a? (nieko neatsakiau, toliau į jį piktai spoksojau) …aš vat iš pravėniškių… (su tais jo žodžiais nusisukau ir nuėjau).
Iš galvos šian neiškrito mintis ta, kad jis irgi man kažkur buvo dar anksčiau matytas. Ir jei gerai pamenu jį buvau sutikęs autobuse važiuodamas namo iš mifo. Tada tasai žmogelis vaikščiojo su suglamžytu lapuku ir prašė paskambinti kažkokiam jo draugui
tą kartą pasielgiau kaip ir šiandien. Gal trečią kartą jau nekalbins manęs… :|:D
10 Bal 08
10:54
Tame rajone nieko naujo. Begales kartų man taip.
Pirmus kartus būna baisiausia… 
10 Bal 08
11:12
Rimvydai, tikrai tas pats :))))
10 Bal 08
21:46
Kartais kai baigias pinigai mėgstu po tą rajoną pasivaikštinėt ir pakalbint draugiškai nusiteikusius žmonės - kaikurie net pasirašo ant mano istorijų
10 Bal 08
21:52
O tu, Juliau, tada tai man atrodo Wladcka buvai sutikęs - šiaip nieko bachūras, tik kad kai išgeria labai susinervina. Kažkada pas jį gerėm, tai vos kaimyno nepripjovė. Mentai išvežė, nuo to laiko ir nebemačiau.
Ok ok, baigiu;)
10 Bal 08
22:03
Hm… įdomus užsiėmimas.
Jeigu Wladcka čia tikras vardas, tai visai galimas daiktas, kadangi tasai veikėjas iš pasakojimo kalbėjo su silpnu akcentu.
Matomai blaivus buvo, tai todėl gyvas likau.
13 Bal 08
14:12
Pries pora dienu vilnius stotelej toks gan jaunas dar vaikis priejes viena ranka susikises i sriuke (tipo neturi, ar suzeista - taip ir nesupratau ka vaidino) istieses ranka tyliai paplonintu balseliu prase pinigu arba maisto.
Dziaugiausi, kad tada troleibuso su bendradarbiu laukiau, nes paziurejus i prasinetojo zvilgsni - tai matesi akivaizdus apsimetinejimas ir kazkaip net nejauku buvo, kad negriebtu uz mano tases ir nenubegtu tolyn.
Nemegstu tokiu su visokiom istorijom, nes kartais kokiam zmogui tikrai gali but nelaime nutikus ir galetum padet, bet isart imsi ir sutapatinsi su tokiais vat…