Deja, nespėjau… Operacinę Sistemą parašyt, tai ne du pirštus… kaip sakoma. Bet yra kaip yra. Vakar susinervinau, kad pirminis karkasas, kurį buvau parašęs (atseit uber-cool object-oriented) sumalė Š ir nebesuvokiau kas kur vyksta (visgi po savaitės įsijungiau pažiūrėt, ką ten prikūriau).

Pasižiūrėjau kursiokų darbus (teneužpyksta dėstytojai, bet kitaip jau nebegaliu, nes ne visą teoriją perkandau), užrašus ir pasiskolinau keletą idėjų, per porą valandų, kol smigau, spėjau parašyti šį bei tą, tuo pačiu ir kai ką apmastyti. Kodo gabaliukai, kad ir labai neišbaigti, tačiau, kaip ir žadėjau, yra čia. Kadangi ten praktiškai nieko nėra, bet norisi kažką parašyti tai pažersiu vieną pastebėjimą, kodėl man kursiokų pavyzdžiai nepatiko (visų!).

Na, gal ne visi gaudotės kontuperiuose, bet gal kažkokiu tai fantastiniu būdu bus ir jums įdomu paskaityti. (Nors abejoju )

Žodžiu yra taip, kad mūsų rašoma “kompiuterio simuliacija” turi apdoroti kai kurias komandas (pvz.: sudėtis, atimtis, padėti/išimti duomenis iš atminties).

Visuose laboratoriniuose darbuose, kuriuos mačiau pastebėjau tokį dalyką:

if(cmd == "add") { // jei tai sudėtis
  add(address); // vykdome sudėties funkciją
} else if (cmd == "sub") { // jei tai atimtis
  sub(address);
}

arba tokį:

switch(cmd) {
  case 'add':
    add(address);
    break;
  case 'sub':
    sub(address);
    break;
  default:
    print "wtf? :)\n";
}

Kolkas tai neatrodo problema, tačiau kas jeigu tų komandų 10, 20, 100? Pavargčiau kartot tą kodą, todėl jau tame pirminiame karkase, kurį “mečiau per bortą” šita problema buvo sprendžiama kiek kitaip:

Programos pradžioje aš sukurdavau objektą, kuris savyje laiko visas įmanomas komandas:

abstract class ActionAbstract {
  string command;
  abstract public void run(int address);
}

class ActionAdd : ActionAbstract {
  public ActionAdd() { command = 'add'; }
  public void run(int address) {
    /* kažką kažkaip sudedam */
  }
}

class ActionSub : ActionAbstract {
  public ActionSub() { command = 'sub'; }
  public void run(int address) {
    /* kažką kažkaip sudedam */
  }
}

/* ....... */
ActionManager actionMgr = new ActionManager();
/* Galimos komandos 'add' ir 'sub' */
actionMgr.add(new ActionAdd());
actionMgr.add(new ActionSub());

tuomet iš atminties gauname vieną komandą, kurią turime apdoroti ir darome šitaip:

string command = 'add'; /* tarkime komanda yra 'add' */
actionMgr.execute(command, address);

/* o execute(..) daro taip */
public void execute(string command, int address) {
  /* actions tai masyvas objektų, kuriuos sudėjome naudodami actionMgr->add(...) */
  foreach(ActionAbstract action in actions) {
    if(action.command == command) {
      return action.run(address);
    }
  }
}

šiuo būdu galime nors meleoną komandų turėti ir pridėti vis naujas, ir mums nereikės papildyti krūvos if/else arba switch/case eilučių.

Tai va toks mano pastebėjimas, žinau, kad ne kažkokią fantastiką čia pasakiau, tačiau tuose darbuose, kuriuos žiūrėjau - tokio dalyko nemačiau.

P.S. Svarbu! Galbūt kas nors nori man paaiškinti visiškai paprastai, kaip veikia puslapiavimo lentelės? Aš mechanizmą, kol dėstytojas braižė lentoje - supratau, dabar - nu nors nusišauk - neįraukiu. Tiesiog imt ir nurašyt nesinori (o variantų turiu daug ), norisi suprasti pačiam. Any help?

Susiję straipsniai

• Informacijos paieška ir verslas | Atviros Studijos (0)
• Geras rašytojas. Geras programuotojas? (12)
• Vilniaus Universiteto rektoriaus ataskaita | Studento žvilgsnis (5)
• Operacinės Sistemos. Per naktį. | Atviros Studijos (4)
• Galas | Atviros Studijos (20)
• Tikimybių teorija. Pirmoji paskaita | Atviros studijos (12)