Ataskaita apie 2007 Vilniaus Universiteto veiklą pasirodė prieš geras dvi savaites oficialiame VU tinklapyje, tačiau kadangi ji pakankamai ilga - visko neperskaičiau, tačiau pasižymėjau kas užkliuvo. Pasidalinsiu savo įžvalgomis ir pabaigoje išreikšiu galbūt keistoką savo nuomonę antraštėje matomu klausimu. Šiaip, manau labai šaunu, kai universitetas taip atvirai rodo ką pasiekė, nes, palyginimui, pasismalsavau ir paieškojau panašaus dalyko VGTU - rezultatai šiek tiek nustebino. Patys pažiūrėkite čia ir čia, o gal aš nemoku ieškoti?

Skaičiukai ir kitos įdomybės

Labai trumpai šiek tiek skaičiukų iš VU gyvenimo:

• Į pirmosios ir antrosios pakopos studijas (dienininkai, vakarinukai ir neakivaizdininkai) priimta: 7089
• Iš viso iš studentų sąrašų išbraukta: 3532 studentai.
• Dėl nepažangumo išbraukta: 35% studentų (1247 vienetai ) (tačiau tai 500-ais mažiau negu 2006-aisiais).

Skyriuje apie “nubyrėjimą” radau tokį sakinį: “Nemaža dalis studentų, ypač magistrantų, dėl įvairių priežasčių palieka Universitetą savo noru, o tai verčia labai rimtai susirūpinti magistro studijų kokybe.“

• Iš išbrauktų studentų 1062 baigė studijas anksčiau laiko dėl kitų priežasčių, o 762 dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo.
• Stipendijoms buvo skirta: ~12,7 mln. Lt, o tai yra netgi ~620 tūkst. daugiau negu metais prieš tai (t.y. 2006).
• 2007-ais pradėtos dėstyti keturios naujos studijų programos, ir dar 10 užregistruota tvirtinimui.
• Buvo įdiegta kokybės vadybos sistema (KVS), o 2008-2013 metų strateginio plano prioritetas - studijų kokybė.
• VU pasirodo yra JAV ir Austrijos universitetinių tinklų narys, taip pat aktyvus BSRUN (baltijos jūros regiono) universitetų tinklo narys (VGTU tik šiemet įstojo, bent jau oficialiam tinklapyje rašoma). Gerai, gana lyginti…
• Pagal Erasmus programą į užsienį išvažiuoja daugiau negu pusė padavusių paraiškas.

Problemos, kurios aprašytos ataskaitoje

Kiekvieno šitos apžvalgos skyriaus pabaigoje yra aptariamos problemos; keletas man “užkliuvusių už akies”:

• “2007 metų priėmime išryškėjo ir nerimą kelianti tendencija – į kai kurias studijų programas
  buvo pakviesti studijuoti nepakankamai pasirinktoms studijoms pasirengę
  abiturientai, kurių konkursinis balas nesiekia netgi 1000.“

Įdomu man būtų pamatyti (bet galbūt biškį tingiu), ar tokios problemos nebuvo 2006-ais metais. Šiaip, stebėdamas brolio mokslus mokykloje (nors jis žymiai už mane jaunesnis), pastebiu, kad šita “nerimą kelianti tendencija” po keletos metų gali pavirsti “siaubą keliančia realija”, jau nekalbu apie kai kuriuos kaimynus, kurių kartais į autobusą nepriima, ką kalbėti jau apie universitetą. Ir, likimo ironija, universitetai šitos problemos turbūt nelabai gali išspręsti, tačiau gali pakeisti įvykius teigiama linkme savo būsimaisiais studentais susidomėję ne dvejais paskutiniais metais mokykloje (11-oje, 12-oje klasėse), o dar anksčiau. Ir susidomėję ne šiaip atėję papostringaut - kaip atseit pas juos gerai, o kažkaip subtiliau vilioti gabiausius. Mane pavyzdžiui visai būtų papirkęs koks nors laiškas, atsiųstas mano vardu (”Gerb. Juliau Šėporaiti, …”) nuo kokio tais svarbaus žmogaus universiteto ar apskritai mokslo sluoksniuose. Atrodo laiškas - smulkmena, tačiau tinkamas laiškas - gali daug.

• Daug studentų, net studijuodami dienine studijų forma, dirba ir negali skirti pakankamai laiko studijoms, todėl neįsisavina teikiamų žinių ir neišsiugdo reikalingų kompetencijų bei gebėjimų.

Jeigu studentas dirba pagal specialybę - nematau problemos. Ypač kalbėdamas iš savo perspektyvos aš tikrai randu ką iš savo studijų pritaikyti darbe. Vienas pavyzdys - pirmame kurse dėstytojo S. Ragaišio vestas “Asmeninis Programų Kūrimo Procesas” - per paskaitas atrodo tikrai labai daug nereikalingų pastangų, o tarkime darbe - tas laiko sekimas ir vertinimas - pasiteisino kokybiškesniu darbu. Šį semestrą - “Interneto Technologijos” su savo XML, XSLT, XPath, tik ne XXX Comeon people, dirbti ir studijuoti geriau, negu studijuoti ir baliavoti. Na čia grynai mano nuomonė ir galimas daiktas - tinka ne visiems. Faktas tik tas, kad pradėjus rimtai dirbti - dingsta motyvacija studijuoti, šita problema yra asmeninė - universitetas kažin ar ją efektyviai išspręstų. Mano atveju padėjo disciplinos ugdymas - būna darbų, kurie atrodo nereikalingi, nelogiški, beprasmiški… bet juos padaryti reikia.

• Dalykai, dėstomi užsienio kalba, nėra integruoti į nuosekliąsias studijų programas ir į visą studijų valdymo procesą, sunkiai prieinami vietiniams studentams, todėl tampa nerentabilūs
  ir net finansiškai nuostolingi.

O taip! Aš žinau, kad VGTU yra dalykų dėstomų anglų kalba - ir man dėl to labai pavydu, tikrai norėčiau, jeigu tokios paskaitos būtų integruotos į kursą. Nes dabar mano gana aukštos anglų kalbos žinios pūva ir neturiu su kuo kalbėti angliškai (gal reikės pradėt rašyt anglišką blogą?), žiauriai patinka pabendraut su užsieniečiais - BLOGin’e bendravau su pranešėja Vannessa, bet ar dažnai galiu sau tai leisti? Ne! Laukiam, VU, laukiam šito dalyko. Būtų gerai, iki ketvirto kurso sulaukt.

• Universitete lieka neįvertinta individualaus dėstytojo iniciatyva siekti tarptautinio bendradarbiavimo
  ir neišnaudojamos tokios iniciatyvos teikiamos galimybės. Dėl to Universitetas
  dažnai praranda lyderio pozicijas tiek nacionalinėje, tiek tarptautinio bendradarbiavimo
  arenoje.

Skaitydamas apie universiteto mokslinių iniciatyvų skatinimą, pagalvojau ar tai nėra tiesiog gyrimąsis? Nes 2007-aisiais buvo gauti 3 reikšmingesni apdovanojimai, kurių pavadinimai man nieko nesako ir iš pirmo įspūdžio - “mikroorganizmų apvalkalėlių laidumas” atrodo kažkaip… na man, informatikui, nereikšmingai. Bet paskui pagalvojau, kad nesvarbių atradimų nebūna, būna tik nemokėjimas jų išnaudoti.

• Aukštos kvalifikacijos darbuotojų senėjimo tendencijos išvengti vis dar nepavyksta.

Galiu pasakyti, kad aš visai norėčiau kokiu tais profesoriumi būti, tačiau… mane atbaido keli paprasti dalykai:

1. nežinau kaip ten iki tokių aukštumų užkopti (kas tas habilituotas? kodėl daktaras? kokia ten hierarchija?) - žinau tik tiek, kad reikia atitikti kažkokius reikalavimus - publikacijų kiekį, o paskui apsiginti kažkokį gudrų darbą (o idėją pačiam sugalvot?)
2. Money, money, money… Pinigai negerai, be jų - irgi blogai. Šitą problemą tikrai reikėtų spręsti, nes nenorėčiau visą dieną galvot ne apie kokią nors visiškai naują teoremą ar išradimą, o apie tai ką grįžęs namo į burną įsidėsiu ar už kokius pinigus naują apavą nusipirksiu. Žinoma kažkiek perdedu, bet…
3. Kai aš dėstytojaučiau - abejoju dėl susirinkusio studijuoti kontingento, jeigu perspektyvos nesikeis - mano noras dėstytojauti dings. (Dabar dėstantys dėstytojai gali būti kiek nusivylę ir dabartiniu kontingentu ).
4. visokios kitokios smulkmenos

Ar tikrai daug dėstytojų dirba ne vien universitete?

Lentelė kalba pati už save… Kaip manote koks atsakymas?

Tai va toks tas mano universitetas, kuriame didžiuojuosi, kad studijuoju. Ir nesvarbu, kokios problemos iškyla - reikia mėginti jas spręsti, o ne sėdėti ir skųstis.

Susiję straipsniai

• Dirbti negalima studijuoti (8)
• Geras rašytojas. Geras programuotojas? (12)
• Operacinės Sistemos. Apmąstymai | Atviros Studijos (5)
• Operacinės Sistemos. Per naktį. | Atviros Studijos (4)
• Galas | Atviros Studijos (20)
• Smulkmena. Bet maloni. (3)