Kadangi nuosavos-automoto-transporto priemonės neturiu, tai rytais (ir ne tik) dažnai rymoju (mikro)autobuse, troleibuse. Tuo metu mano puodynę aplanko keisčiausios mintys ir idėjos. Šiandien kaip tik vieną tokią pagavau ir nusprendžiau apiforminti virtualiai. Pradedam…

Vaikystėje, jeigu koks nors daiktas sužadina smalsumą - jūs žūt būt, trūks plyš, per galvą versdamiesi norėjot pačiupinėti tą daiktą ir apžiūrėti iš visų pusių. Ypač parduotuvėje, kur būtent tą daiktą pasiekti yra sunkiausia. Parduotuvėje daiktas - ne jūsų, tačiau tėvams pabarškinus piniginę jūs išdidžiai eidamas rodote savo nuosavybę.

Pas ką tas naujas daiktas po dienos ar dviejų patirdavo klinikinę mirtį/komą, dar po kelių - pavirsdavo į “faršą”, kol galų gale buvo žaidžiamas žaidimas “sukonstruok Frankanštainą“? Atlikusių detalių skaičius - tiesiogiai proporcingas ašarų sankaupoms akyse.

Būdamas mėgėjas stebėti žmones, kartais labai nustembu - “vyrai kai dešras” (šita frazė kopyraited by mano kambariokas) - o parduotuvėje daiktą apžiūrinėja iš visų pusių, bet į rankas paimti bijo. Žodžiu, su konsultantu prašneka daugiau negu patį daiktą apžiūri. Tikrai tikrai taip būna.

Man įdomu pasidarė, kur dingsta tas smalsumas, tas noras ir užsidegimas pažinti daiktą pačiam, o ne per pasakojimą, už kurį pasakotojas užsidirba duonai kasdieninei? Vaikas nuo gimimo sukurtas pasaulio pažinimui, tatai man įdomu - kur ir kada dingsta tas smalsumas?

Ar kažkada skaudžiai nudengama? Ar kažkas tą smalsumą užslopina? Nejaugi gimęs kaip prasiskleidęs gėlės žiedas, su metais vis labiau užsisklendi? Kaip čia yra, kas nors gali man parašyt savo nuomonę į tą lauką puslapio apačioj?

Štai. Štai tas įvykis, kuris mane pirmąkart tiesiog skaitant žurnalą čiupti pirmą pasitaikiusį lapą popieriaus ir pasižymėti mane sudominusias mintis, puslapius ir idėjas. Parašęs - pagalvojau, kad palyginti su ta rašysena, kuria rašydavau seniau - gavosi visai gražiai. Tad papuošiau tą lapuką keletu tinklapio akcentų ir pateikiu jums vietoj pačio tinklapio. Štai kas yra zine.lt ir štai ką jis verčia daryti: » Skaityti toliau…

Besiruošiant egzaminams, kartais kyla minčių - kaip būtų galima viską atsiminti ir išmokti greičiau. Prisiminiau filmą “Matrica”, kur Tomui Andersonui/Neo įvairios žinios buvo tiesiog įrašytos į smegenis, kaip kad mes dabar instaliuojame programas į savo kompiuterius.

Tada kilo klausimas: kaip būtų su mokyklomis ir (arba mano dabartinėje situacijoje) universitetais? Ar kiekvienas galėtų būti mokslininku tiesiog “susiinstaliavęs” viską, kas žinoma matematikoje, fizikoje, chemijoje, <insert-other-science-name-here>? Kiek laiko truktų mokslai mokykloje, universitete? Ar išnyktų tokios savokos kaip talentas? Genijus? Ar mokslo progreso ir pažangos kreivė taptų vertikali?

Pasibandysiu atsakyti sau į šiuos klausimus… » Skaityti toliau…

… kai kažką programuoji programuoji programuoji ir tada savęs paklausi: “wtf? To visiškai nereikėjo!”, pažymi failus išdidžiai nuspaudi Delete knopkę ir eini miegot.

Priešistorė: bandžiau artimiau pažindintis su Zend Framework. Mėginau priversti Zend_View’ą renderinant kokį nors skriptą includinti/surenderinti susijusius skriptus. Išvedžiau penkias klases, kol radau ką ištiesų man reikėjo pakeisti. Pakeičiau… Ištryniau, nes pasirodė, kad to visai nereikia.

Kas per…