Dabar populiarios įvairios programavimo paradigmos ir programavimo šablonai. Turbūt labiausiai pasitvirtinęs (tačiau ir nemažai pastangų reikalaujantis) yra Test Driven Development (TDD). Bet ar kas nors esate girdėję apie Literatūrinį Programavimą? Jo esmė yra rašyti kodą, kaip rašytojai rašo knygas, t.y. pagrindinis tikslas - skaitomumas ir suprantamumas.

Iš kur aš čia ištraukiau tokią keistenybę? Radau per čia. Ten pat yra ir nuoroda į interviu su Donaldu Knutu (Donald Knuth), kuriame jis TDD vadina laiko gaišimu (išskyrus tam tikrus atvejus) ir šiek tiek užsimena apie šį negirdėtą nematytą literatūrinį programavimą. Įdomu, apie jį gal filologijos fakultete dėsto, kad negirdėjau nieko… :D

Šiaip ar taip rekomenduoju pasiskaityti šį interviu, kadangi D. Knutas yra viena įžymesnių asmenybių programavimo istorijoje (jis parašė (jei neklystu) trijų dalių knygą “Art of Computer Programming”), o studijuojantys Programų Sistemų specialybę (ar šiaip kam klius Matematinė Analizė) tai turės realų šansą pasieškoti autoriaus knygos pavadinimu “Concrete Mathematics”. Pažodžiui: betoninė matematika :) o iš tikrųjų gana neblogas (labai didelis) matematinės analizės konspektas, kurį skaitant įdėmiai, galima kažką net ir suprasti, o supratus ir galvą palaužyti, kadangi prie kiekvieno skyriaus yra keletas uždavinių, nuo lengvų/apšilimo ir sudėtingesnių/egzamininių iki pat tokių, kurių dar niekas neišsprendė. :) Gale yra užuominos kaip spręsti. O visai gale - kai kurių uždavinių atsakymai. Bet aš čia jau į lankas…

Ataskaita apie 2007 Vilniaus Universiteto veiklą pasirodė prieš geras dvi savaites oficialiame VU tinklapyje, tačiau kadangi ji pakankamai ilga - visko neperskaičiau, tačiau pasižymėjau kas užkliuvo. Pasidalinsiu savo įžvalgomis ir pabaigoje išreikšiu galbūt keistoką savo nuomonę antraštėje matomu klausimu. :) Šiaip, manau labai šaunu, kai universitetas taip atvirai rodo ką pasiekė, nes, palyginimui, pasismalsavau ir paieškojau panašaus dalyko VGTU - rezultatai šiek tiek nustebino. Patys pažiūrėkite čia ir čia, o gal aš nemoku ieškoti? » Skaityti toliau…

Vakar skaitydamas savo RSS srautus pastebėjau naujieną, jog anapilin iškeliavo žymus mokslinės fantastikos kūrėjas - Artūras Čarlzas Klarkas. Iškart prisiminiau krištolinę kaukolę iš per kažkurią iš televizijų rodyto serialo “Paslaptingasis A. Clarke’o pasaulis” ir knygą “Sugrįžimas į Ramą”, kurią būdamas gal 13-os metų bandžiau skaityti, tačiau “nesuvirškinau” - matyt tada nepatiko gryna fantastika, su mažai veiksmo. Pasak vikipedijos - dabar kuriamas šio filmo scenarijus, o vaidinti jame turėtų pats Morganas Freemanas. Turėtų būti gėris. Tačiau… » Skaityti toliau…

Kažkurią dieną žiūrėjau tokį serialą pavadinimu “Šokiruojanti dokumentika”, viena laida mane šokiravo - galvoje iškart gimė mintis straipsnio pavadinimui (ok, I’m addicted to blogging).

Šių dienų iks menai neskraido, minčių neskaito, formos nekeičia, gelažų prie savęs netraukia… Ką jie daro? Dažniausiai jie nieko nemato, su niekuo nebendrauja, sunkiai vaikščioja, kalba - ir apskritai statistinis Lietuvis tokį pavadintu (jei gražiai) durnium arba (jei negražiai) debilu. (Pripažinkim tą faktą, kad esam pati netolerantiškiausia tauta ant Europos) Taigi, dažniausiai jie serga autizmu, ir kai kurie iš jų yra vadinami Savantais. » Skaityti toliau…