Vakar baigėsi elektroninės verslo simuliacijos konkursas PeakTime.org, deja rezultatais pasigirti negaliu, tačiau patirties įgijau. Tuoj papasakosiu plačiau, bet pradžiai lyrinis nukrypimas.
Prisiminiau šiek tiek rezonansinius savo ir kolegos NePo įrašus apie požiurį į darbą. Tarp komentarų buvo toks vienas linksmas (man):
<…> pilna tokiu verslo rusiu, su kuriom reikia terliotis pirmus pora menesiu, po to jos pacios sukasi be tavo pastangu, o tu tuo menu gali gulet bahamuose ir gurksnot kokteilius <…>
Taigi grįžtant prie PeakTime.org… Ten reikėjo valdyti jau “įsuktą”, bet nelabai sėkmingai, viešbučių verslą. Surinkau tikrai mano manymu kietą komandą - marketingistę studijuojančią anglijoje, vadybininką ir ekonomistę, bei save - ir nei kiek nesigailiu, visus subūręs. Gal tik šiek tiek nuolatinio bendravimo trūko rezultatų aptarimui… Žodžiu, mano komanda “tuos pirmus pora mėnesių pasiterliojo”, t.y. keletą pirmų etapų. Ir po jų pagal pagrindinį vertinimo kriterijų dalinomės pirmą-trečią vietas su dar dviem komandom. Buvo kuo džiaugtis tuo metu… bet, vadinasi, “išvažiavom į bahamus” - vienąsyk pamiršom įvesti savo sprendimus į sistemą ir… škias, dugnas, viskas, kapec, šakutės (ne, ne bankrotas
bet buvom įvertinti žemiausiai iš visų komandų). Gerai, kad gėdos nepasidarėm ir per likusius etapus pakilom aukščiau.
Taigi, mane nu nors prie kryžiaus kalkit, netikiu, kad yra rimto ir tvarkingo verslo rūšių iš kurių pelno gali sau leist kelionę į Bahamus. Druskininkus? Gal. Į Bahamus - no way.
![]()
Išvada - kitais metais bandysiu vėl burti komandą (labai norėčiau, kad tie patys žmonės sutiktų vėl dalyvauti
) ir semsimės patirties. Man konkursas bus “kitais metais”, o ką daryti tiems, kuriems toks “konkursas” vyksta kasdien?
"Studijuojantis darbuotojas ir dirbantis studentas.", "Pamišęs dėl saulėlydžių", "Turi aiškius tikslus ir vertybes...", "Iš pirmo žvilgsnio 'pasikėlęs', o iš tiesų
labai draugiškas", "Linkęs į perfekcionizmą." - Julius Šėporaitis.


