Jėga! Pagaliau mano čiurna pakankamai sutvirtėjo, plius nusipirkau jai apsaugą. Ant sveikos kojos užsibintuoju elastinį bintą ir į trasą. Su kiekviena kūno kultūros pamoka žaidžiu vis geriau ir geriau… Kadangi privalau saugoti savo koją tai tenka žaisti labiau susikaupus ir dažniau pamąstyti apie veiksmus ir jų pasekmes, kas tikrai padeda. Kitas dalykas kuris galbūt kelia man labiau pasitikėjimo, kad visdėlto pasiryžau atsisakyti “įžaidėjo” rolės, kuri man baisiai patikdavo žaidžiant, bet aš pats pasirodydavau daug maž graudžiai. Pagaliau viskas pasikeitė…

Maža to, įgaunu didesnį pasitikėjimą tarp klasiokų ir draugų žaidžiant krepšinį… O mėnesio pabaigoje (Lapkričio 22d.) žaisiu už savo klasę mokyklos turnyre. Tikiuosi pasirodysiu geriau negu pernai (pernai dėl nepasitikėjimo komandoje iš 50 žaistų minučių žaidžiau tik apie 7-8 min., deja nieko ypatingo ir nepadariau išskyrus techninės gavimą ir šeip tada buvo gal tik 5 mėnesiai kai žaidžiau krepšinį) ir apskritai su visa klase nepadarysim fiasko (pernai žaidė tik du žaidėjai komandoje, sugebėjo ištempti iki pratesimo, paskui gavom ).

Taigi manau šiemet būsime jau tikra komanda ir žaisime kaip tikra komanda, nes mums tikrai netrūksta talentingų tarpklasinio lygio žaidėjų, kai kam kartais tereikia įveikti pasipūtimą ir norą būti geresniam vardan visos klasės pergalės. Aš niekada nebuvau savo statistikos auka, todėl nemanau kad ši problema mane kamuos dabar.

Tolesni mano planai siekiai žaidimą už mokyklą, turiu vilčių patekti į dvyliktokų rinktinę ir žaisti panevėžyje tarpmokykliniame turnyre. Tereikia nepasišiukšlinti tarpklasinėse ir su visa komanda laimėti… O penktadienį mačiau mokytojas gana ilgai stebėjo kaip aš (ir keletas draugų) žaidėme 3×3.

Gal ir pavyks… Tada tikrai galėčiau sakyti, kad gyvenime viskas įmanoma… kad nėra ribų, jeigu tik smarkiai dirbi!

Susiję straipsniai

• Pilnas pykčio (6)
• Nejaugi aš tai padariau?! (1)
• Jau ramus… (3)
• Kiaulės aplinkui… (2)
• Dreams come true… (1)
• Prakeiksmai krepšinio aikštelėje… (2)