Vakar viskas pasibaigė. Tačiau nebūtume abitūra, jeigu net po paskutinio skambučio neitume ten. Visgi konsultacijos yra… Pats renginys iš pradžių buvo graudus, iki testamento skaitymo. Kolegos moksleiviai labai LABAI gerai pasišaipė iš mokytojų.
Šiaip, nepraėjo be “skandaliukų” visa šventė. Išvakarėse du “grybai” pateikė kažkokią peticiją direktoriui ir mokytojams, kur surašyta, kaip ši mokykla sužlugdė jų asmenybes ir koks čia buvęs kalėjimas. O per patį renginį paskutinio skambučio atėjo apsirengę melynais kombinezonais, su grandinem ir juodai veidus išsitepę. Suprask - zekai. 
Bet didelis šurmulys dėl to nekilo. O direktorius dar nesmarkiai pašiepė juos savo kalboje:
“< ..> Šiais metais mokyklą baigia 206 mokiniai. Dviejų nuomonę jau išgirdau vakar, būtų labai malonu išgirsti ir likusių 204, tačiau jau nebėra tiek laiko - artėja egzaminai < ...>“
Pasifotkinom, pasidžiaugėm. Galiu pasakyti, kad esu laimės kūdikis - visos mano auklėtojos buvo neralūs žmonės - gerąja prasme. Gavom dovanų atminimui ir… išsiskirstėm, bet tikiu, kad dar susitiksim. Auklėtoja surinko visų telefonus ir kontaktus - sakė padarys kiekvienam po tokia “kontaktų knygą”, kad nenutrūktų mūsų ryšiai, nes klasė irgi labai draugiška buvo. Gaila šiek tiek palikti, bet reikia žvelgti į ateitį. 
Na ir mano klasės nuotrauka yra čia. Nenorėjau labai numažinti, paskui būtų beprasmiška kažką čia dėti.
Šis įrašas neturi komentarų.