Trumpai drūtai - gerą šmotą kasdienių problemų. 
Norint išsiplėsti, vėl reikia grįžti į praeitį (čia taip pat bus atsakymai į pypt klausimus jo komentare). Taip pat tingintys skaityt (susispoilinsit visą reikalą) - galit skrolint į apačią, ten yra reziumė.
Vienas mano pažadas sau (labai mėgstu įgyvendinti savo pažadus, tai tarsi įrodymas sau, kad esi garbingas žmogus ir nei sau nei kitiems nemeluoji
Man labai nuskilo - pirmąjį semestrą kliuvo labai dėkingas tvarkaraštis - paskaitos iš ryto, langas - vienas kitas. Ir marios laisvo laiko po paskaitų. Netyčia sužinojęs, kad viena firma ieško darbuotojų pasisiūliau (iš tikrųjų buvo šiek tiek kitaip, bet vardan aiškumo istoriją supaprastinau ) dirbti puse etato. Kas labiau supranta reikalą - pusė etato programuotojui - maaaažai laiko kažką padaryti, todėl šiek tiek abejojau savo galimybėmis būti priimtam. Deja, priėmė. Taigi pirmame semestre viskas ėjosi kaip sviestu patepta - paskaitos, darbas, namai. Tuo metu vienintelė problema, jei taip galima sakyti, buvo kursiokai ir draugai. Vykdavo maždaug tokie dialogai:
X: Davai, Juliau, varom patūsint šįvakar kur į miestą.
J: Ok.
[apie 23-24h]
J: Sorry, chebra, ryt paskaitos ir į darbą - einu namo.
[krūva nepatenkintų ir gailesčio pilnų žvilgsnių]
arba trumpesnis variantas:
X: Davai, Juliau, varom patūsint šįvakar kur į miestą.
J: Sorry, chebra, ryt paskaitos.
Na bet pavyko ištverti ir net po pirmosios sesijos studentiškos pensijos nusipelniau. Kas be ko, per sesiją dirbau visu etatu. :)
Tada atostogos - kuomet gali dirbti visą savaitę pilnu etatu. Ir galų gale antrasis semestras, naujas tvarkaraštis ir (kaip dabar suprantu - sezoninės) parkės. Antroji problema iš pirmo žvilgsnio su darbu nesuderinamas tvarkaraštis. Man tai kas puse metų tampa tragedija - norisi bėgti iš darbo, nes baisu dėl mokslų. Taip buvo ir tą kartą - firma nenorėjo manęs paleisti. Su direktoriumi rimtai pakalbėję radome kompromisą - dirbsiu iš namų ir tam tikrom dienom ateisiu su projektų vadovais pabendrauti. Čia iškilo dar dvi problemos: trečia - kambariokai nuolat sukasi aplink su įvairiom pagundom ir ketvirta - nors susitaupo laikas kelionėms univeras-darbas, darbas-namai (virš valandos mano atveju), tačiau tuo pačiu dingsta riba tarp dirbu ir gyvenu (kažkas blogosferoje jau rašė apie šią bėdą).
Antra sesija buvo visiškas fiasko - manau taip būna tokiems kaip aš, kurie ilgai ir sunkiai lipe virve į kalną, beveik pasiekę viršūnę nori pamojuoti rankomis. Kritau. Smarkiai, žemai ir gėdingai. Netekau pencijos ir gavau skolą. Net ne todėl, kad nemokėjau, bet todėl, kad tingėjau pasimokyt. Juliau - shame on you! 
Ir vėl - vasara/atostogos. Laikas, kuomet gali persiorientuoti į visą etatą ir įrodyti darbdaviui ko esi vertas. Šiuo metu vienintelė problema buvo atostogos - savaitė, per kurią turėjau ilsėtis buvo lietinga ir niūri. 
Tada - trečias semestras ir dar graudesnis tvarkaraštis negu antram semestre. Vėl panika, tačiau kas bus toliau, sužinosite kituose straipsniuose…
O kolkas reziumuojam problemas dirbančios studentijos:
- Kursiokai ir draugai, kurie nedirba gundys kaip žaltys iš Rojaus paragaut to saldaus obuolio vadinamo PRAVAIKŠTOMIS (ar tai darbe ar tai univere);
- Baisus tvarkaraštis - čia sezoninė problema, kurią jeigu įmonės vadovas supratingas, o studentas nuoširdžiai darbštus, galima įveikti paieškojus kompromiso;
- Jei dirbi namie - kambariokai kasdien veda iš kelio. Sudėtinga, bet tai galima įveikti;
- Jei dirbi namie - dingsta riba tarp dirbu ir gyvenu. Šitą irgi galima išspręsti;
- Jeigu gausite atostogas (reikia išdirbti pusę metų, arba susitarti su direktorium), jos gali išpulti šlykščiausiom vasaros dienom. Tenka džiaugtis savaitgaliais;
Taigis, daugiau nebetęsiu šiandien, jau ir taip vėlu. Geriau rytoj aš jums parašysiu kokių principų laikantis galima pasiekti daug - tiek dirbant, tiek studijuojant. Tikiuosi patiko, o dabar:
Sorry chebra, dabar jau pirma valanda nakties, o ryte į darbą.
03 Rgs 07
12:05
Šaunuolis Juliau, suprantu kaip tau sunku, man pačiam niekiek geriau. Nepasiduok pagundom
Aš dabar 2-am semestre VU Inf. ir dirbu taip pat pusę etato. Šiais metais teko net į kitą grupę pereiti, kad būtų geresnis grafikas…
03 Rgs 07
14:11
pas mane šitas dabar yra einamasis gyvenimo klausimas.
turiu du darbus ir nulį ofisų, t.y. jeigu ir norėčiau kažkur eit sėdėt part-time, tai nebūtų kur.
nei vieno iš darbų nenoriu mest, nes 1) jie labai gerai atrodys CV, 2) yra kuo girtis, 3) litai ir 4) jie dažniausiai įdomūs.
o va nuo šiandien esu VU MIF progsistas, pirmakursis. tai ir svarstau, patempsiu ar ne. turiu visokių utopinių idėjų, pvz. pasigaunu wifi MIF’e ir taipinu sau per Kašubos paskaitą. arba kaip ir tu, Sepa, ignoruoju The Real Life ir išmainau alkoholį į kodą.
buvau fux’ų stovykloj, ten du berniokai (vienas Baltic Amadeus, kitas šiaip kažkokių šaraškinų darbuotojas) man aiškino, koks aš asilas (”asilas” nesakė), kodėl studijų metai yra geriausi gyvenime, kaip aš KAŽKĄ prarasiu per tuos keturis (BS) metus, o po to gailėsiuos. po to kalbinu tokią Živilę iš MIF SA, ji sako, kad point’as yra laiko planavime (GTD?) - pati turi septynis (!) neakivaizdžius darbus, ir spėja pasimokyt, pasitrint SA ir padirbt.
taigi, is it just me su savo naivumu, optimizmu ir arogancija, ar tikrai įmanoma studijuoti + dirbti + gyventi?
03 Rgs 07
15:41
Na tiems “gudročiams” aš galiu atsikirsti tik tiek, kad tie “geriausi studijų metai” į CV tikrai nesirašo ir proto bei žinių neprideda. Tad būk ramus - nieko neprarandi - priešingai, tobulėji, o tai jau tikrai į naudą.
Žinoma, negalima virsti visišku snobu
Socializuotis reikia, bet tai reikia planuoti.
Ir taip, aš pritariu Živilei - visa esmė laiko planavime ir analizavime (antram semestre ponas Ragaišis jums apie tai papasakos
). Kas yra GTD? Reikės pasidomėti… 
Man tėvai sako: viskas įmanoma, tereikia tik noro. Tuo aš nuolat įsitikinu - studijuoti + dirbti + gyventi visai įmanoma, tačiau reikia laikytis tam tikros disciplinos.
Tarkim pirmą semestrą aš (žinau, čia jau turbūt per dažnai sakau
) - stipendiją užsidirbti sugebėjau, tačiau antrą neišlaikiau aplinkos spaudimo ir sublūdijau per sesiją. Darbas sudarė salygas pasiekti maksimumą iš sesijos, o aš ja nepasinaudojau. 
ŠEIM ON ME.
Jeigu klausi konkrečiai mano patarimo tau: paskaityk pirmą taisyklę
Ir MĖGINK viską suderinti - pirmi du trys mėnesiai nieko nesugriaus - jei ką spėsi pasivyti.
Beje, aš iš darbdavio reikalauju tik vieno dalyko - kad leistų lankyti visas paskaitas ir nebūtų tokių “ai čia gal nebūtinos tos ir tos”.
Ačiū Dievuj, kolkas viskas gerai tuo klausimu. Siūlau ir tau dėl to susitarti.
P.S. Kašubos reikia ir paklausyti - jis kūpinas tikrai gilių minčių, tik jas išreiškia taip, kad auditorijai pilvai plyšta.
P.P.S. Gavosi ne komentaras, o mini post’as.
P.P.P.S. Like penki įsakymai turbūt vakare bus, kai algoritmus pasimokysiu…
04 Rgs 07
23:50
[...] to, kaip jau minėjau savo komentare, savo “geriausių studijų metų” į CV [...]
02 Bal 08
12:18
man labai patiko autoriaus straipsniai:) l idomus, tikrai:)