pypt komentaruose papasakojo tokią istoriją:

buvau fux’ų stovykloj, ten du berniokai (vienas Baltic Amadeus, kitas šiaip kažkokių šaraškinų darbuotojas) man aiškino, koks aš asilas (”asilas” nesakė), kodėl studijų metai yra geriausi gyvenime, kaip aš KAŽKĄ prarasiu per tuos keturis (BS) metus, o po to gailėsiuos.

Tai va, dabar aš, kaip dirbantis studentas, išreikšiu plačiau savo nuomonę apie tuos “geriausius studijų metus gyvenime”.

Pirma, labai ironiška, mintis kuri ateina išgirdus tokį pasakymą:

“Geriausi studijų metai” dažniausiai trunka trumpiau, negu tie “blogi studijų metai”, kuomet ištiesų studijuoji.

Todėl, kad neretai būna taip, kad stabdžiai sudyla ir iš “geriausių studijų” lieka tik “pragerti metai”. Kad ir šiandien universitete - tarp fux’ų matau ir pernykščių savo kursiokų. (O gal kažkas per daug Van Wilderio prisižiūrėjo? ).

Hm… sakysite - negeriu. Ok, šaunu, tačiau kur tada dingsta jūsų laikas? Aš manau, kad jis išgaruoja veltui, nes yra nepanaudojamas kryptingai: užsitikrinti ateitį sau (nesinori senatvėje peštis su panašiais veikėjais dėl tuščių butelių parkelyje), ateitį savo šeimai (kaip galėsite padėti pamatus savo vaiko ateičiai, jeigu pats savo ateičiai pamatų nepadėjote?). Tik jau nereikia tų “aš mokausi” - visų likusių 8-14h po miego ir paskaitų tikrai neskiriate vien mokslams.

Be to, kaip jau minėjau savo komentare, savo “geriausių studijų metų” į CV neįrašysi.

Laikas, pats brangiausias jūsų turtas gyvenime, todėl nesišvaistykite juo veltui - nuveikite ką nors naudingą sau, artimiesiems ir savo ateičiai.

Šiandien dirbančiam studentui Juliui pasirodė taip, lyg jis nebūtų išsiskyręs dviems mėnesiams su fakultetu. Draugai irgi nepasikeitė, na neskaitant šukuosenų ir kitų išvaizdos patobulinimų, visi liko tokie pat draugiški ir geranoriški.

Šio semestro dalykas-vinis bus Programų Sistemų Inžinerija - na bent jau iš dėstytojo pristatymo supratau, kad tai bus kažkas realiai pritaikoma darbe. Jėga, aš mėgstu dirbdamas pritaikyti ką išmokstu universitete (nes kitaip kam tas universitetas?! ). Žodžiu bus imituojamas didelio verslo informacinės sistemos projekto kūrimo procesas - nuo vadybos iki specifikavimo (reikalavimų ir techninio) bei koncepcinio modelio sukūrimo.

Deja dėstytojas tyliai šneka, kartais pasijunta Sovietinio univero kvapas (”jūs dar esate ‘jaunikliai’, todėl nieko nesuprantate”, “jūs esate neišsilavinę” - aš norėčiau, kad dėstytojas Penktokų iššūkyje sudalyvautu Pats tos laidos dar nemačiau, bet manau užmesiu akį). TAČIAU, kas susiję konkrečiai su jo programų sistemų inžinerija, jis išmano, žino ir kaip supratau yra dirbęs toje srityje, gali pateikti realius pavyzdžius savo teorijai. Įdomu!

Na, o kolkas aš iš savo pasiruošimo perlaikymui grafiko neiškrentu, kaip ir žadėjau - šiandien jau teoremas pradėjau zulint. 15 iš 40 išmokau. Phew… kad tik taip ir toliau.

Didžiausias džiaugsmas yra tai, kad dėstytojas padarys konsultaciją! Na kaip jis negalėtų, kai tokį laišką gauna

Labas vakaras dėstytojau,

rašo jums vienas neklaužada iš programų sistemų, kuris turi skolą iš jūsų dalyko.

Per pagrindinės sesijos darbų peržiūrą jūs sakėte, kad yra galimybė susitarti dėl vienos konsultacijos “nusikaltėliams”. Ar toks dalykas įmanomas?

Man asmeniškai labai praverstų ir aš net žinau konkrečiai ko klausčiau (ackermano, universaliosios funkcijos), tikiu kad ir visiems panašaus likimo žmonėms jūsų konsultacija būtų kaip palaiminimas prieš egzaminą.

Turbūt tiktų bet koks laikas, kuris tinka jums - tiems kuriems reikia tikrai ateis.

Esu savikritiškas žmogus ir žinau, kad turbūt už savo mažą tinginystę per praeitą sesiją dabar nenusipelniau (kaip ir dauguma neišlaikiusių) tokios malonės, tačiau viltis miršta paskutinė.

Labai laukiu greito jūsų atsakymo, kad ir koks jis bebūtų. Ačiū!

Pradžia čia. Tęsiam toliau

6 Įstatymas:

Nešvaistyk laiko veltui.

Kiti galbūt prieštaraus, kad čia tas pats kaip ir įstatymas #5 (Planuok), tačiau aš galiu atsikirsti tuo, kad visko 100% jūs nesuplanuosite - būtinai atsiras tokių laiko “skylių” kurios nebuvo planuotos ir greičiausiai tuo metu bimbinėsit nieko neveikdami (Och, nusipelniau pailsėti ir pan. - pailsėsim po žeme ). STOP! Išnaudokite šitą laiką. Netikėtas langas tarp paskaitų - jei turite laptop’ą - padirbėkit (galėsit sukontaktuot su ofise dirbančiais kolegomis), pasimokysit vakare ir nereiks bendradarbių trukdyti arba atidėlioti darbų. Jei neturit - pasimokykit, padirbsite vakare.

Pirmas variantas geresnis tuo, kad, kaip žinia, kartais studentai po paskaitų kur nors nueina - tai netrukdys darbui, o ir su draugais galėsit pabūt. Socializuotis, kaip sakoma… Tai bet kuriuo atveju būtina - nesvarbu dirbi ar ne. P.S. Visada reikia turėti saiką ir…

 7 Įstatymas:

Ugdykite valią!

Oi kaip dažnai mes sakom - “va, tuoj čia tą padarysiu”. Po pusvalandžio: “va, tuoj čia tą ir dar aną padarysiu”. Po valandos: “tuoj…”. Žadėkite sau ir tų pažadų laikykitės. Realus pavyzdys: vakar mokiausi apibrėžimus, 26 išmokau - pasidarė smalsu ką kambariokai veikia kitam kambary. Nu nors imk ir nueik. Nea, pasakiau sau - bus 30 (ar tai 35) apibrėžimas išmoktas - galėsiu eiti. Pasakiau padariau - 5min su kambariokais, pažiūrėjau kad jų veikla gali ryškiai mane išvest iš kelio vakarui, grįžau atgal ir toliau mokytis. (Ačiū ačiū ačiū Brainstormams, kurių nemačiau, bet kuriuos matė kambariokai ir man davė ramybę mokytis ).

8 Įstatymas:

Pailsėk.

Kaip žinia kruvinom akim nei į monitorių nei į konspektą ar piktą dėstytoją žiūrėti nesinori, o galva pati arčiau minkštų patalų neša. Sako studentai miega 4-6h. Per savaitę nors kelis kartus pasistenkit nueit anksčiau gult. (Oi neeee, aš čia ne apie tūsus plotus vakarėlius ir fiestas…). Sako studentai mažai miega. Pradžiai atsigulkit valanda anksčiau nei įprastai. Galbūt viena valanda poilsio pridės jums produktyvumo, kuris prilygsta 2h mokymosi/darbo.

Šitas mano nuomone sunkiausiai įgyvendinamas, jei gyveni su dar keliais studentais. Tačiau, tarkim mano atveju, aš “išsiauklėjau” (ne tas žodis, tiesiog buvo draugiškas pokalbis) savo buto kolegas - lai jie tūsinasi kitam kambaryje, tegul mano durys būna uždarytos. Visi laimingi, tačiau jei jie peržengia tą ribą kai aš jau tikrai nebegaliu užmigti tada pas juos apsilanko toks piktas zombis kruvinomis akimis ir paaiškina situaciją. Dažniausiai tai išsprendžia problemas Galima ramiai užmigti, o paskui jau nors ir kolonėlę vietoj pagalvės dėk…

9 Įstatymas:

Žinok aiškią ribą tarp gyvenimo ir darbo.

Tai ypač aktualu kai dirbi namie. Šis įstatymas susijęs su 5 (Planuok) ir 7 (Ugdyk valią) įstatymais. Siūlau susidaryti tvarkaraštį ir būtinai jo laikytis, dar geriau - parodykit tą tvarkaraštį bendradarbiams, kurie “sėdi” virš jūsų (skirsto darbus ir pan.), kad jie jums nelieptų ridenti akmens į kalną kaip tam veikėjui iš Graikų mito.

Laikydamiesi šio įstatymo visada žinosite, kada ką darote: dirbat, mokotės, grybaujat.

10 Įstatymas:

Nepervertink savo jėgų.

Niekas nenutrauks galvos jeigu skirsite 1-3 mėnesius “bandomąjąm laikotarpiui” - išsiaiškinimui ar jums pavyksta viską suderinti, o ir moksluose, ištikus bėdai, galėsite pasivyti kitus.

Ir jei jūs matote, kad kažko nespėsite padaryti - nelaukite tos akimirkos: “o! tikrai nespėjau, chebra padėkit…” Praneškite iš anksto ir jums bus atlyginta su kaupu - galbūt darbe sumažins krūvį ar duos kitą, lengvesnę, užduotį.

Na ir galų gale - mėgaukitės gyvenimu, kuris neprieštarauja šiems įstatymams. Žinau žinau, jame bus mažai alkoholio (studentiškos sriubos) ir draugų ratas gali pradėti trauktis, tačiau…

Taip jūs kelsite savo vertę darbdavio akyse žiniomis ir patirtimi, o ne pilvą - alaus ir čipsų užtaisu.
P.S. Aš nesu prieš alų. (žr.: 5 ir 10 įstatymus).

Kaip suderinti mokslą ir darbą, na bent jau tokių taisyklių laikausi ir aš pats.

1 Įstatymas:

Darbas - ne vilkas, į mišką nepabėgs.

Čia turbūt jau galvojat, kad reikia bambą vartyt ir darbe nieko neveikti. Priešingai, šios patarlės esmė dirbančiam studentui reiškia, kad darbą susirasti gali bet kada, o iš universiteto iškristi gali tik vieną kartą (girdėjau žada padaryt taip, kad išmestų tas pats univeras bent jau vienus metus nepriima - atseit apmąstyk savo gyvenimo tikslus).

2 Įstatymas:

Jeigu įstojai, tai būk malonus mokykis.

Pagalvokit - kažkas galbūt norėjo studijuoti tą patį ką ir jūs, tačiau universitetas priėmė N žmonių, o jis buvo N+1 vietoje. Čia kaip tam posakyje: “nei pats valgo, nei kitam duoda”. Galbūt atėmėt kažkam šansą realizuoti save ten kur jis norėjo.

Galų gale, darbdavys dirbančio studento tikrai klausia - “kaip sekasi mokslai?”. Man asmeniškai tai gėda būtų sakyt: “aj dzin tie mokslai, nesiseka, nesimokau”. Darbdaviui malonu žinoti, kad jo darbuotojas tobulėja visapusiškai (ypač, kai darbas ir studijos - vienos/panašios krypties).

3 Įstatymas:

Dirbk nuoširdžiai.

Nors ir keistai skamba tas nuoširdus darbas, tačiau aš laikausi principo - kad darbą reikia atlikti iki galo ir tvarkingai. (Žinoma pirmą mėnesį darbe visko gali pasitaikyti, tačiau vėliau niekas netrukdo tobulinti savo įgūdžių pritaikant net žinias iš universiteto). Aš manau, kad darbdaviui labiau patinka žmogus kuris moka sintezuoti įvairias žinias ir gebėjimus tobulindamas save, o ne kažkoks robotas užimantis protingo žmogaus vietą ofise.

4 Įstatymas:

Nebijok kalbėti.

Nors ir neįprasta, bet pamenu, pirmą mėnesį buvo baisu paklausti kokios nors nesamonės - nes visi aplink - profai. Tačiau apsipratus kolektyve darbas ėjosi kaip per sviesta. Be to, taip galima išspręsti krūvas mokslo/darbo derinimo problemų. Mano pavyzdys: nežinojau, kas bus per sesiją, darbų visai mesti nesinorėjo, nes kątik buvau pradėjęs, tad su direktoriumi dar prieš sesiją susitarėme, kad aš turėsiu laisvą dieną prieš egzaminą mokymuisi, o daugiau mokausi po darbo (pripažinkit - jeigu turėtumėt visą laisvą dieną, tikrai 100% jos laiko nebūtų paskirta mokslams ;) ). Susidariau tvarkaraštį ir nepamečiau nei darbų nei mokslo, net užsidirbau stipendiją (studentišką pensija). Žodžiu, visi patenkinti.

5 Įstatymas:

Planuok.

Nedaryk nieko ekspromtu - planuok iš anksto. Žinai, kad bus sesija, neatidėliok nieko iki paskutinės minutės. Neplanuodamas - labai greitai gali abiejose vietose patirti fiasko, nes pats nebesuprasi, kada ir ką turi daryti. Darbdaviams patinka darbuotojai, kurie žino ką, kada ir kaip darys. Įmonė juk ne mažas vaikas, joje beveik viskas turi būti suplanuota (ne veltui rašomas verslo planas ), todėl susitaupo daug laiko, kai ir patys darbuotojai planuoja savo laiką.

Ok, pietų pertrauka baigėsi. Jūsų dar laukia straipsnis apie trečią mokslo/darbo elementą - laisvalaikį. Kur ir kaip jį galima išnaudoti, kad pasiekti maksimumą.