(Gnomo wallpaper iš čia).
Atsimenate, rašiau, kad ieškojau dirbančių studentų užsienyje. Daug neradau, tačiau tarp radinių buvo vienas kanadiečių blogas, šiandien papostinęs tokį įrašą, kuriuo aš negaliu nepasidalinti su jumis. Jame pasakojama apie ”švietimą, fiziką ir įkvėpimą”. Maža to, Daliaus, dėka sužinojau, jog tas studentas istorijoje yra Nylsas Boras žymus praėjusio amžiaus Danų fizikas. Originalus istorijos šaltinis (ten aš radau šią istoriją) čia, o lietuviškas vertimas - čia:
Problema dėl barometro
Visai neseniai su manimi susisiekė kolega, kuris buvo berašąs savo studentui nulį už atsakymą į klausimą fizikos tema. Tuo tarpu studentas aiškino, kad jo atsakymas yra teisingas ir vertas maksimumo balų. Galų gale dėstytojas ir instruktorius sutiko, kad problemą išspręs tik nešališką nuomonė. Tą nuomonę išreikšti privalėjau aš. Taigi, perskaitau egzamino klausimą: “PAAIŠKINKITE, KAIP BAROMETRO PAGALBA GALIMA NUSTATYTI DIDELIO PASTATO AUKŠTĮ.”
Studento atsakymas buvo toks: “Užlipti ant stogo, pririšti prie barometro virvę, nuleisti iki žemės ir tada jį vėl užkelti išmatuojant panaudotos virvės ilgį.” Studentas tikrai galėjo gauti maksimumą, nes atsakyta išsamiai ir teisingai. Kitavertus tas aukštas balas rodytų jo kompetenciją fizikos srityje, o studento atsakymas to neparodo.
Aš pasiūliau studentui pabandyti dar kartą duodamas jam šešias minutes ir perspėdamas, kad atsakyme turėtų atsispindėti žiupsnelis fizikos. Praėjus penkioms minutėms jo atsakymų lapas buvo tuščias. Aš pasidomėjau, ar jis jau baigė, tačiau jis teigė žinąs labai daug atsakymų į šį klausimą, tiesiog bando išrinkti geriausią. Atsiprašiau įsiterpęs, o jis toliau tesė ir per paskutinę minutę parašė štai ką: “Užlipti su barometru ant stogo, pasilenkti per kraštą ir paleisti barometrą. Suskaičiavę laiką per kurį nukris barometras galime nustatyti pastato aukštį pagal formulę x=0.5*a*t^2.
Šiuo momentu paklausiau dėstytojo ar atsakymas jį tenkina ir jis tai patvirtino įrašydamas studentui maksimumą. Prieš palikdamas kolegos kabinetą prisiminiau, kad studentas sakė turįs ir daugiau atsakymų, tad pasiteiravau kokie jie.
“Na” - tarė studentas. - ” yra galybė būdų nustatyti pastato aukštį su barometru. Pavyzdžiui, saulėtą dieną galite išmatuoti barometro aukštį, jo šešėlio ilgį ir pastato šešėlio ilgį. Tuomet pasinaudoje proporcijomis galite apskaičiuoti pastato aukštį.”
“Gerai “, - atsakiau, - “o kiti?”
“Yra dar vienas jums patiksiantis metodas. Lipant laiptais ant sienos žymėti barometro ilgį, suskaičiavęs šiuos žymenis ir žinodami barometro ilgį galėsite apskaičiuoti ir pastato aukštį”. “Žinoma, jei norite kažko sudėtingiau, galima pririšti barometrą prie virvės, ir pasinaudojus jais kaip svyruokle apskaičiuoti G pastato viršuje ir apačioje. Paskui iš G skirtumo galima nustatyti ir pastato aukštį.” “Galų gale”, - pasakė studentas - “yra daugybė būdų išmatuotį pastato aukštį, iš kurių geriausias turbūt būtų barometru pabelsti į pastato prižiūrėtojo duris ir paklausti: ‘Pone prižiūrėtojau, štai jums šaunus barometras. Jei pasakysite savo pastato aukštį, aš jums jį padovanosiu’”.
Tada aš paklausiau studento ar jis tikrai nežinojo elementaraus atsakymo į šį klausimą. Jis atsakė žinojęs, bet jam jau buvo pabodę mokytojai ir dėstytojai, aiškinę kaip “reikia” mąstyti.
Mane tai įkvepia… tikiuosi ir jus… mąstyti kitaip. 
09 Spa 07
21:32
O kur dingo Nylsas Boras? t.y. studentas šioje istorijoje yra garsus fizikas Nylsas Boras, jei neklystu
09 Spa 07
22:42
Atsiprašau, nežinojau… Tuoj ištaisysiu klaidą