Aš visad džiaugiausi, kad daugiau ar mažiau gyvenime viskas, ką aš darydavau buvo racionalu ir logiška, paremta ne pavienėmis emocijomis, o rimtai žvelgiant tiek į priežastis tiek į galimas pasekmes… Oooch, kaip aš klydau.
Į mano gyvenimą atėjo mergina, kurią aš dievinau, viską sujaukė ir pabėgo. Dar didesnė likimo ironija - ji taip su manim pasielgė ne vieną ir ne du kartus.
Dabar jau aš nuo jos bėgu ir bėgu tam, kad tai nebesikartotų, nors širdis plyšauja: “darai klaidą”.
Viskas.
Susiję straipsniai
Gairės:gyvenimas
24 Lap 07
04:56
bet nenudegęs pirštų, negali sakyti, kad patyriau viską dėl ko verta būti laimingu.
24 Lap 07
05:43
Aš tai sakyčiau mesk tu ją vieną kartą ir visam laikui. Bet jeigu pačiam sunku apsispręst, tai jos neprisileisk ilgesniam laikui, tada laikas parodys ar ji taves verta ar ne. Sekmes! =]
24 Lap 07
13:17
Tomai, sutinku, kad reikia nudegti… Bet čia taip skaudžiai, ir net ne pirmą kartą.
turboliux - aš taip ir mėginu daryt, t.y. neprisileisiu jos, tačiau ant tiek prieraišus žmogus, kad atchodai nerealūs pareina.
Džiaugiuosi tik tuo, kad tokie dalykai mane grūdina siekti kitų tikslų - atseit įrodysiu sau ir jai, kad ji klydo… Nors čia labiau sau pačiam tokis dalykas reikalingas, nes kažin ar jai jau berūpės.
24 Lap 07
23:39
[...] vaikštinėdamas po šiaulius ir bandydamas užsimiršti, pagalvojau - visi labai pergyvena (bent jau prieš kurį laiką buvo kilusi diskusija), kad jų [...]
03 Gru 07
18:14
[...] Labai labai dėkoju savo klasiokams, klasiokėms (taip pat kambariokams bei naujiems draugams Vilniuje), kurie man padėjo ištverti kelias pragariškai atrodžiusias savaites ir nepalūžti po paskutinio kirčio. [...]