Prieš kurį tai laiką gavau komentaro prie vieno savo įrašų (neredaguota):
Aš čia visiškai ne į temą,tiesiog neradau,kur galėčiau tau privačiai parašyti. Justino bloge rašei :”O žiūrint į šias nuotraukas negali neužburti suvokimas, kad šie dangaus objektai yra už milijonų šviesmečių, kas reiškia, jog tai ką mes matome - buvo prieš milijonus metų. Tikra praeitis prieš akis.” Papasakok ,kaip ten yra su dangumi,ką mes matome danguje - tas viskas jau senai įvykę?kaip tai įmanoma?Nejau tai taip toli ir mechanizmas tas pats kaip ir su šviesa - ji pasiekia viską nevienodai,taip ir laikas sklinda nevienodai,iki mūsų dar neatėjo tie laikai,kaip ten danguje?Jau ir susipainiojau… O žvaigždės danguje - gi irgi saulės,taip? Prašau,parašyk man į emailą.Lauksiu labai,Ačiū,Emilija
Na kągi, šiek tiek vėliau, negu žadėjau, bet trumpai paporinsiu ne paštu, o į savo blogą (kažkaip visą savaitę beveik nemiegojus linksmai rašosi 
), jei kur suklysiu tai manau piktieji gerieji komentuotojai mane pataisys.
Danguje, neskaitant šikšnosparnių, debesų ir mėnulio, naktį mes matome ir žvaigždes-saules, ir ūkus, ir planetas. Patys skleidžia šviesą tik pirmieji du, planetos (mūsų saulės sistemos) ją tik atspindi. Apsiribokim žvaigždėmis, esančiomis už daug daug šviesmečių. Šviesmetis, tai šviesos per metus nueitas kelias. Taigi, pas mus atkeliauja ne laikas, o šviesa, kurios greitis turi ribas. Su šviesa atkeliauja ir tai ką matome, tiesą sakant šviesą mes akimis ir tematome.
Jeigu reikėtų tai pavaizduoti vaizdžiai, tai įsivaizduok dvi planetas (atstumas tarp jų - šviesmetis) kažkur visatos vidury. Vienoje tupi Exupery Mažasis Princas, o kitoje - lakstai tu. Mažasis princas tau nori pašvitinti su prožektoriumi. Jei jūsų abiejų laikrodžiai rodys datą - 2008-02-02, tai tu prožektoriaus šviesą pamatysi tik 2009-02-02.
Ne veltui mokslininkai kuria vis didesnius ir galingesnius teleskopus - jie nori pamatyti didijį sprogimą, jei kalbėti tiksliau, tai pamatyti kuo senesnę visatą, nes didžiojo sprogimo pamatyti neįmanoma. Jei norisi sužinoti daugiau - rekomenduoju knygą “Visata riešuto kevale”, kurią parašė šių dienų teoretinės fizikos ir astrofizikos genijus - Stephen’as Hawking’as.
O šiaip, mėgstantiems pasižvalgyti į dangų giedromis naktimis rekomenduoju susirasti Plejadus.
Pabaigai, padrika mintis (anksčiau parašytos turbūt ne ką nuoseklesnės buvo) savo smalsumui patenkinti - gal kas gudresnis atsakys:
- pagal visus fizikos dėsnius, kuriuos kalam mokykloj, šviesa skraido greičiu c, bet žinia, kad mokslininkai yra privertę šviesą sklisti ir dviračio greičiu - tai kas per…? Tai kodėl negali ir greičiau negu c?
03 Vas 08
11:48
Kažkaip norėtųsi plačiau apie paskutinę mintį.
Ką ten daro, kad taip sulėtina?
03 Vas 08
13:10
Šviesos greitis yra kintamas dalykas. Skirtingose terpėse šviesos greitis gali būti mažesnis už c (c - šviesos greitis vakuume) tai priklauso nuo terpės absoliutinio lūžio rodiklio n= c/v (v= c/n) norint padaryt, kad šviesa skristų dviračio greičiu, jiems reikėjo labai optiškai tankios medžiagos. Nekintamas yra šviesos dalelių fotonų greitis. Fotonas - masės neturinti šviesos dalelė. Šviesos kvantas. Jo greitis visose medžiagose yra c. Tačiau, vokiečių (atrodo) mokslininkai teigia, kad jie ištyrė, jog kai kurie fotonai skrieja greičiau už c. Tai prieštarauja Einšteino Specialiajai reliatyvumo teorijai, pasak jo, masės turinčios dalelės negali viršyti šviesos greičio (fotonas pagal įdėją neturi masės, tai ok), jei šviesos greitį viršytų tai laikas turėtų apsisukti jam atgal ir jis (fotonas) atskristų anksčiau nei išskrido. Todėl vieni mano, kad vokiečiai tiesiog suklydo, kiti mano, kad specialiąją realiatyvumo teoriją reikėtų pakoreguoti: šviesos greitis (kažkaip, nebe pamenu) priklauso nuo fotono energijos. Nors tas “atradimas” buvo užfiksuotas dar 2005 (rods) tačiau iki dabar dar spec. reliatyvumo teorija plačiai naudojama ir sudaro fizikos ir astronomijos pagrindus.
03 Vas 08
13:21
p.s. “Tai kodėl negali ir greičiau negu c?” - pasak Einšteino, masę turinčios dalelės, judančios greičiau nei šviesos greitis, ilgis pasidarytų beveik nulis, o masė - begalinė. Tokios masės kūnas tiesiog sunaikintų visatą (visi kūnai traukia visus kūnus, tai priklauso nuo jų masių, begalinės masės kūnas pritrauktu net ir patį tolimiausią kūną, tikriausiai net ir pačią visatą - mano hipotezė, kodėl)
čia rašiau plačiau apie spec. reliatyvumo teoriją: http://besimokant.blogspot.com.....yvumo.html
03 Vas 08
15:26
Kokia romantiška mintis, žvelgti į žvaigždes ir matyti pasaulių praeitis
Na, gal ne matyti, gal labiau žiūrėti į pasaulių istorijų pusę 
Vienu žodžiu -painu, todėl mistiška 
19 Kov 08
08:43
į Einšteino specialiąją reliatyvumo teorija pažvelgi visai kitomis akimis, jei iš karto suabejoji bendrosios teorijos postulatais (ypač tuo, kad c visose atskaitos sistemose vienodas). man priimtinesnė vokiečio Mielke teorija (gaila, kad ji mažai skelbiama). Joje labai gražiai argumentuojama, kodėl c kinta
19 Kov 08
09:01
Atsisveikinimui (nes niekada nežinai, ar likimas google pavidalu dar sykį atves į tą patį saituką) - niekada netikėk tuo, ką tau mokykloje per fiziką į galvą kalė - ten toks suprimityvintas mėšlas… Ech, kaip norėtųsi, kad grįžtų seni geri laikai, kai fizika vadinosi gamtos filosofija - gal tada ir dangus toks senas neatrodytų…