Kadangi nuosavos-automoto-transporto priemonės neturiu, tai rytais (ir ne tik) dažnai rymoju (mikro)autobuse, troleibuse. Tuo metu mano puodynę aplanko keisčiausios mintys ir idėjos. 
Šiandien kaip tik vieną tokią pagavau ir nusprendžiau apiforminti virtualiai. Pradedam…
Vaikystėje, jeigu koks nors daiktas sužadina smalsumą - jūs žūt būt, trūks plyš, per galvą versdamiesi norėjot pačiupinėti tą daiktą ir apžiūrėti iš visų pusių. Ypač parduotuvėje, kur būtent tą daiktą pasiekti yra sunkiausia. Parduotuvėje daiktas - ne jūsų, tačiau tėvams pabarškinus piniginę jūs išdidžiai eidamas rodote savo nuosavybę.
Pas ką tas naujas daiktas po dienos ar dviejų patirdavo klinikinę mirtį/komą, dar po kelių - pavirsdavo į “faršą”, kol galų gale buvo žaidžiamas žaidimas “sukonstruok Frankanštainą“? Atlikusių detalių skaičius - tiesiogiai proporcingas ašarų sankaupoms akyse.
Būdamas mėgėjas stebėti žmones, kartais labai nustembu - “vyrai kai dešras” (šita frazė kopyraited by mano kambariokas) - o parduotuvėje daiktą apžiūrinėja iš visų pusių, bet į rankas paimti bijo. Žodžiu, su konsultantu prašneka daugiau negu patį daiktą apžiūri. Tikrai tikrai taip būna.
Man įdomu pasidarė, kur dingsta tas smalsumas, tas noras ir užsidegimas pažinti daiktą pačiam, o ne per pasakojimą, už kurį pasakotojas užsidirba duonai kasdieninei? Vaikas nuo gimimo sukurtas pasaulio pažinimui, tatai man įdomu - kur ir kada dingsta tas smalsumas?
Ar kažkada skaudžiai nudengama? Ar kažkas tą smalsumą užslopina? Nejaugi gimęs kaip prasiskleidęs gėlės žiedas, su metais vis labiau užsisklendi? Kaip čia yra, kas nors gali man parašyt savo nuomonę į tą lauką puslapio apačioj?
28 Kov 08
15:28
Žmogus gal nepraranda smalsumo, bet pradeda suvokti, kad gyvenimo neužteks viskam pažinti ir todėl specializuojasi. Pereina į būseną - aš šioje srityje ne specialistas, todėl paklausysiu specialisto (galbūt specialisto
). Dėl to nevisados yra prasmė imti daiktą į rankas, nes jei nesi specialistas, tai kad Tu jį palaikysi, nuo to jo esmės neperprasi - na nebent tai būtų daiktai panašūs funkcija ir savybėmis į plaktuką, drabužius ir pan.., kur reikia matuoti kepurę pagal Jurgį…
Smagu viską išsiaiškinti pačiam, bet gali atsitikti taip, kad savo sričiai neliks laiko.
Todėl verta pasidomėti tik tiek, kiek reikia savo poreikiams patenkinti ir tiek kiek būsi pririštas prie to konsultanto (garantijos, aptarnavimas, laikas, tiekimas, kaina), visa kita išklausyti - pasitikrinti neutraliu kanalu ir spresti.
O smalsumas ar žingeidumas niekados dar niekam nepamaišė - progreso stūmiklis, nes tik smalsūs žmonės kažka sugeba atrasti.
(Erica Jong, rašytoja)
“Kiekvienas turi talentą. Tačiau daug mažiau yra drąsuolių, kurie išdrysta eiti ten, kur talentas veda.”
28 Kov 08
19:59
Tiek daug sulaužius daiktų baisu imti į rankas SVETIMĄ.
29 Kov 08
10:31
[...] vakarykštį įrašą pagalvojau, kaip lavėjo mano fantazija ir vaizduotė, ir užsimaniau pasidalinti patirtimis, [...]
03 Bal 08
16:59
nu as tai amzinas vaikas, tai jo sumazejimo nepajutau savy. man visada svarbiausi pirmasis ispudis o ne ka ir kaip ir kiek pasake reklamcikas. zinai gal kaikam pakanka ir tiek kiek jie jau yra suzinoje ir tiesiog megaujasi gyvenimu. o va kitas visa gyvenima pratyrineja pvz moteris
vien zo patinka man tavo rasymo maniera 
ir klausimai galvoje gimsta panasaus tipo 
duoks penkis 
03 Bal 08
17:12
5