Jei jums studijos - aktualu, nepatingėkite perskaityti viso straipsnio ir išreikšti savo mintis.
Dabartinė aukštojo mokslo reforma remiasi “sveikos konkurencijos nauda” ir tuo (bei dar keliais pagrindais remdamasi) nori padidinti švietimo kokybę Lietuvoje (galite paskaityti pristatymą).
Dabar su tuo pacituotu sakiniu viskas lyg ir gerai būtų, konkurencija tikrai skatina kokybę. Šiuo atveju studijuojant. Tačiau išvada tokia, kad studijų kokybė kils todėl, kad jūs studijuosite. Ir būtent tai yra problema. Labai tikiuosi iš jūsų, nustebusio žvilgsnio ir minties “ką jis čia tauzyja, po paraliais”. 
Skaitykime dar kartą drauge…
“<…>todėl, kad jūs studijuosite”. Būtent, kol jūs studijuosite ir konkuruosite su kitais studentais (teoriškai taip ir turėtų būti) – jūsų studijų rezultatas, o kartu su kitais atraminiais punktais iš reformos – bendra studijų kokybė turėtų kilti.
Situacija
Bet pasiimkime žiūronus ir žvelkime toliau… Po studijų (bakalauro, magistro, ar netgi doktorantūros) jūs, o tuo pačiu ir daugelis jūsų kursiokų, baigiate studijų programą (kad būtų lengviau, tebūnie tai mano Programų Sistemos, Informatikos bakalauras). Tais pačiais metais, kartu su jumis, Informatikos bakalaurą gavo dar penki šimtai studentų.
Aš bėgu į bet kokį darbo paieškos portalą, pasirenku specialybę “Programuotojas” ir randu apie ~20 vietų. Iš jų perspektyvios galbūt tik 5. Dabar pakalkuliuokim – į vieną vietą tarkime gali konkuruoti iki 100 žmonių. Liko penkiolika neperspektyvių darbo vietų, į kurias konkursas šiek tiek mažesnis - į vieną vietą gali konkuruoti 33 žmonės. O jeigu pagal savo rezultatus einate iš kart po tų lyderių kursiokų…? Jūs nurašytas, nes vietų nebėra.
Kodėl?
Kaip jums skamba - “vienas iš penkių šimtų”? Taip, būtent taip dabar ir yra, nėra individualumo – visi mes baigę universitetą būsime vienodi. Tikroji specializacija informatikams prasidės po studijų – kas programuotojas, kas projektų vadovas, kas vadybininkas, kas kasininkas. Nejuokinga. Realybė.
Ryte rašiau, kaip vyksta studijų individualizavimas su “pasirenkamaisiais” dalykais, jo beveik nėra.
Skirtingiems darbdaviams, aš įsivaizduoju, kartais irgi reikia labiau specializuotų programuotojų vienoje ar kitoje srityje. Ar ne taip?
Čia dar ne viskas!
Pratęskime situaciją: jūs įstojote be studijų krepšelio, ėmėte paskolą, mokėtės keturis metus, tačiau nebuvote pats gudriausias. Jeigu ėmėte paskolą, tai ji turėtų būti nuo ~10tūkst. iki 20tūkst. litų. Nepamirškime, kad modeliuojama situaciją, kai neradote darbo.
Kolkas tikslios paskolų sąlygos ir grąžinimo tvarka nepateikta reikia palaukti kito trečiadienio (gegužės 20d. planuojama pateikti tikslų aprašymą), tačiau ŠMM pateikiamame pristatyme yra du sakiniai:
- Paskolos grąžinimas siejamas su skolininko pajamomis (26 skaidrė, “Premjero sudarytos darbo grupės pasiūlyti paskolų sistemos principai”).
- Paskolų grąžinimas – pradedamas ne vėliau kaip 1 metai po studijų baigimo (28 skaidrė, “Skolinimo sąlygos”).
Pirmą punktą aš suprantu taip, kad jei aš nedirbu (nors ten neparašyta) pagal įgytą specialybę ir per tam tikrą laiką mano atlyginimas netampa X Lt, tuomet sveikinu – jums valstybė padovanojo 20tūkst. litų, o universiteto žinių jūs niekur nepritaikot. Valstybei neįdomu – jūs tik būdamas universitete sukūrėte konkurencinę aplinką, padėjote sukurti teisingą statistiką – kokybė kilo. Universitetui dzin – jis pinigus gavo. Vienintelis paklydėlis liekate jūs.
Antras punktas skamba grėsmingiau, kas jeigu jūs taip ir neradote normalaus darbo su normaliu atlyginimu ir net nedirbate pagal specialybę. Po studijų turite vienerius metus susirasti darbą, kuris jums leistų tryliką metų, kartą per mėnesį atseikėti iki 500Lt paskolų gražinimui (14psl., Reformos padarinių analizė), jeigu nerasite - reikia paskubinti fizinio asmens bankroto įstatymą.
Lazda turi du galu
Vietoj žiūronų imam teleskopą ir žiūrime dar toliau - valstybė prisiima blogų paskolų riziką, vadinasi jei jūs paskolos negrąžinsite, aš suprantu, ji bus išpešta iš valstybės (nes paskolos eis su valstybės garantija, bet iš privačių fondų). Dabar jeigu aš nesusiradau darbo pagal specialybę, aš paskolos tikrai nesiruošiu grąžinti. Įsivaizduokit – kas bus jei 50% baigusių nesusiras darbo pagal specialybę. Valstybė turės milijoninį nuostolį, bet gerą statistiką. Jums nereikės grąžint paskolos, bet ir neturėsite darbo. Privatūs fondai trins rankytėmis gavę pinigus. Komentarų manau nereikia.
Kaip vyktų mano reforma
Informatikus priima, mano žiniomis, Vilniaus Universitetas, Kauno Technologijos Universitetas, Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas, Klaipėdos Universitetas, Šiaulių Universitetas. Tarkime priima po 500, nesudėtingų operacijų būdu gauname 2500. Kam jų tiek? Kodėl nepalikus: VU – humanitarams, KTU – informatikams, VGTU – ??? (nežinau) , KU – menininkams, ŠU – socialiniams mokslams.
Mažiau žmonių, mažiau vargo. Didesnis konkursas į vieną vietą – didesnė kokybė jau įstojus. Didesnės galimybės iš tų pačių “krepšelių” išlaikyti daugiau motyvuotų studentų (nes mažiau įstos nemotyvuotų). Mažiau išlaidų išlaikant nemotyvuotus studentus ir padengiant jų paskolų išlaidas, nes tokių tiesiog bus DAUG mažiau.
Toliau, kodėl visi bijo lietuviškų kolegijų, o į užsienio college’us (nugi nugi kas per žodžių panašumas?) stoja net nesusimąstydami? Užsienis matai… gražiau skamba 
Klausimas
Ką jūs apie tai manote? Kaip turėtų vykti jūsų reforma?
14 Geg 09
14:15
Nepritariu universitetų suskirstymams į humanitarus, informatikus ir pan. Jokios konkurencijos. Pvz KTU neturės konkurentų iš VU ir jiems dzin bus ant informatikos lygio
Žodžiu konkurencija visada turi būti.
Toliau pastebėjau kitą netikslumą - parašei, jog jeigu nerandi darbo pagal specialybę paskolos negrąžinsi. Niekas netrukdo tau susirasti darbo ne pagal specialybę - dabar taip ir yra su dauguma. Todėl tas pesimistinis variantas, kad 50% neras darbo pagal specialybę yra tik pesimistinis, o ne logiškas. Atsižvelgiant į tą faktą, jog informatiko specialybių sąrašas yra labai platus.
Labai įdomu sužinoti kiek procentų neranda darbo pagal specialybę, nes žvelgiant apskritai, tai prognozuojamas nedarbas kriziniu laikotarpiu yra 11-12% (ar pan). Iš kur tu ištraukei, kad 50% neras darbo (kad ir pagal specialybę), tai nežinau
Nes šiaip dar kiek teko domėtis informatikos rinka neturi darbuotojų pertekliaus, o jų paklausa visada yra.
Taip pat nepamiršk, kad daug neranda darbo ne todėl, kad jo trūksta, o todėl, kad nėra jam kompetentingi.
Šiaip labai sunku ginčytis, kol neaiški paskolų sistema
aš už 1.
P.s. kaip tu neturėdamas pajamų gyvensi? Vienaip ar kitaip jas gausi (jeigu tarkim nesukčiausi ir neapgaudinėsi valstybės). Todėl ar nuo tavo pašalpos ar nuo ko, bankas procentus nusiskaičiuos ir problemos nebus.
O asmeninis bankrotas yra blogis, bet čia atskira tema.
14 Geg 09
14:36
Galiu atsakyti į daugumą argumentų
Dėl konkurencijos, pavyzdžiui mano studijų programoje parašyta, kad aš turiu konkuruoti ne su ktu ar su vgtu, o turiu būti konkurencingas Europos Sąjungos naujųjų technologijų darbo rinkoje. Va va, kai universitetai bus specializuoti, reikės konkuruoti ne VU su KTU, o kokiam KTU su kokiu Edinburgo universitetu, kuris ruošia informatikus. Tada va išlys skylė iš maišo ir pasimatys tikroji kokybė.
Konkurencija kils iš kitos pusės - daugiau dėstytojų (ne mokslininkų, mokslininkai tegul būna atskira darbuotojų šaka universitete) konkuruos į mažiau darbo vietų - galimybė pakilti kokybei. Taip pat iš studentų pusės - mažiau vietų į tam tikrą specialybę pakels jau įstojusių kokybę, nes jei norėsi stot, turėsi pasistengt. mažiau motyvuoti nepateks. (čia nebūtinai informatika, kam reikia visuose lietuvos univeruose po 2000 filologų (gal kiek perdedu) ruošti?
Dėl darbo ne pagal specialybę - aš manau, kad jeigu po studijų nesugebi įsidarbinti pagal specialybę - tai vadinasi universitetas tave blogai paruošė (čia kažkiek kaltas ir pats studentas, kad nesugebėjo išmokti, bet…)
Sutinku dėl pesimistinio 50%, bet tikrai manau, kad jis sieks bent jau procentą ar daugiau - tai jau vistiek nuostolis. Vienas procentas visų studentų, jei neklystu yra kažkas apie 3000 (gal kas patikslins). Vistiek gaunasi dideli pinigai.
Kodėl neras darbo 50% ištraukiau savo straipsnyje
Jeigu yra 200 darbo vietų pagal specialybę (arba susijusi sritis), o studentų iš tavo laidos 500 (o dar jei pridėtume iš ankstesnių laidų bėdžius). Kiek lieka be tiesioginio darbo kuriam jie mokėsi? Gerai, tada iš likusių 500-200=300 studentų, 250 susiranda “kažkokį” darbą. Va tau ir 10% nedarbas tarp informatiką baigusių specialistų. 
Informatika labai plati sritis, biškį pateazinsiu, rytoj ryte bus straipsnis ką gali informatikas baigęs programų sistemas.
Dėl nekompetetingumo - kodėl jie nėra kompetetingi? Universitetą baigė, pagal reformos idėjas, turėjo būti kokybiškai paruošti, ėmė paskolas, turėjo būti motyvuoti… kodėl kodėl kodėl?
Dėl paskolų, jo čia aš irgi laukiu trečiadienio, nes dabar neaišku.
Dėl gyvenimo be pajamų - nejaugi jei aš šiaip ne taip sukrapštysiu per mėnesį 500, tai nejaugi iš manęs valstybė/bankas “nutreš” 400Lt už paskolą studijoms, kurių kokybė kvestionuojama, nes aš nesugebėjau susirasti darbo? Jei taip, tai aš palaiminu tuos, kurie išvažiuos į daniją nemokamai studijuot (ES piliečiams ten galima), nes jie nuo pečių nusimeta daug daug daug vargo!
Apie asmeninį bankrotą per mažai žinau, kad galėčiau komentuot.
Tiesiog gerai skambėjo tame kontekste 
14 Geg 09
15:24
Aš manau, kad kiekvienoj srity turi būti universitetas (fakultetas) - aiškus Lietuvos lyderis. Dabar visur galima rasti po kelis gerus dėstytojus, apsuptus nevykėlių.
Nesiplėsiu labai komentare, nes savo aukštojo mokslo vizija jau esu aprašęs: http://kernius.net/aukstojo-mo.....-problemos
14 Geg 09
16:53
Nepamiršk, kad mes esam Europos Sąjungoj, tad tu konkuruoj ir su KTU, ir su VGTU. O pirmiausiai, juk mes esam Lietuviai ir neskubam lėkti į užsienį, todėl ir reikėtų žvalgytis į Lietuvos rinką.
Taip pat tavo paminėtas University of Edinburgh turi ir socialinių, humanitarinių mokslų fakultetą aka koledžą, ir medicinos, ir mokslo (including it). Taip kad..
Bet kuriuo atveju tavo siūlymas riboti tai, jog VU turėtų tik humanitarus, KTU tik informatikus ir t.t. nėra teisingas vien dėl laisvosios rinkos idėjos. Monopolija niekada nebūna konkurencinga, todėl labai labai abejoju ar įmanomas toks dalykas, kad būtų didesnė konkurencija tarp dėstytojų, studentų ir pan. Netikiu, nes nežinau tokios monopolijos, kurioje viskas demokratiškai veiktų. Tam ir reikalinga konkurencija, laisvoji rinka. Be to, ką daryti kolegijoms ir pan.?
Kas liečia dėl “2000 filologų”… O kodėl ne? Lietuvos konstitucijoj numatyta, kad mums turi būti suteikta galimybė mokytis ar kažkas panašiai
Aš manau, kad riboti kažkokius skaičius stojančiųjų yra nepraktiška. Tam ir reikia daugybės skirtingų kolegijų/universitetų, kad visi norintys sutiltpų.
Aš manau čia reikėtų keisti įsitikinimą “reikia diplomo” į “noriu būti išsilavinęs toje ar toje srityje”, tuomet daug kas pasikeis. Taip pat įvedus tokią finanasavimo sistemą, kaip kad studentų krepšeliai (dėl pačios sistemos galima dar diskutuoti, yra geras I. Brazausko straipsnis - http://www.delfi.lt/news/ringa.....d=21255160) automatiškai universitetai arba gauna, arba ne daugiau finansavimo ir gali kelti savo lygį (dėstytojai, įranga and so on).
Žodžiu tie “2000 filologų” laikantis laisvosios rinkos principų patys išsiskirsto. Yra aiški paklausa darbuotojų, ją galima sužinoti netgi darbo biržoje berods ir tu prieš stodamas žinai, kas šiuo metu yra paklausu Lietuvoje, kokios yra tendencijos, tad jeigu tų filologų trūksta 10000k, tai kodėl jų tiek ir nemokyt?
Beje, jeigu tu negauni darbo pagal įgytą specialybę aukštojoje mokykloje, tai galbūt ne tave blogai mokė, o pats blogai mokeisi? Mokykloje moko, o universitete mokomės, taip kad čia yra kaltos abi pusės ir problemą išspręsti galima tik keičiant sistemą universitetų pusėje (kas dabar yra daroma) ir keičiant požiūrį studijuojančių/darbdavių pusėje (kas kolkas ne labai dar daroma)
Dėl kompetencijos, todėl, kad dabar yra žemas lygis aukštojo mokslo - darbuotojų kompetencija maža. Nedarbas priklauso ir nuo ekonominės situacijos - atsirenka geriausi, todėl tie kurie neturi darbo yra prastesni. Ir nebūtinai visi vienodai mokėsi, nors mokė ten pagal visus standartus ir reikalavimus, kaip tu sakai. Va čia iškyla tas požiūris “reikia diplomo” ir “noriu būti išsilavinęs”
Na, jeigu gausi 500lt - nenutręš.
Nutręšia priklausomai nuo vieno gyventojo minimum pajamų ir pan.
14 Geg 09
17:51
Sugrįžkim prie universiteto apibrėžimo. Jei KTU mokys informatikus, VU - humanitarus (kpš?), VGTU - statybininkus ir architektus… Tai kaip jie galės save vadinti universitetais? Kuo jie iš esmės skirsis tada nuo koledžų?
“A university is an institution of higher education and research, which grants academic degrees _in a variety of subjects_.”
14 Geg 09
18:43
Žygimantai, exactly!
14 Geg 09
22:17
Kodel i kolegijas nestoja? Todel kad ten lygis kaip profesinese lavinimo istaigose, nors jie iskelia savo toki kaip ir privaluma “universitetuose teorija, pas mus praktika”, jei sakote universitetuose betvarke tai kas Lietuvos kolegijose darosi nematete.
14 Geg 09
22:19
Geriausiai tai paskaityti tavo CV, karjeros visos baigiasi 2007 metais (neatnaujini visai kaip suprantu) ir puslapis kuri tu parasai kaip “darbo praktika” http://siauliai.zoles-riedulys.lt/ graziai nulauztas ziurisi :))
14 Geg 09
23:05
@Cry more: tai galbūt reikia pradėti kalbėti viešai ir apie kolegijas?
@p.s.: Karjeros mano nesibaigia, ten parašyta kad nuo 2006 iki dabar dirbu M2 technologijose. Projektai kurie buvo 2007 - mano asmeniniai, o su kuriais dirbu savo kompanijoje, negaliu viešinti.
Dėl nulaužto tinklapio galiu pasakyti:
1. tinklapis per 6 metus natūraliai “susidėvi”.
2. tinklapio niekas neatnaujino (nuoširdžiai prisipažinsiu, man kartais gaila, kad aš jam gaišau laiką, kadangi juo niekas nesinaudojo. na nors pinigus sumokėjo…)
3. jei į vidų blogiukai pateko per klaidą tinklapyje, tai galiu pasakyti, kad tame tinklapyje buvo naudojama ne mano kurta turinio valdymo sistema, todėl už jos kūrėjų klaidas negaliu būti kaltinamas.
4. jeigu sužinojo ftp slaptažodį - tai tikrai ne iš manęs, nes aš jo nežinau - kiek pamenu jis buvo pakeistas po to, kai su manimi atsiskaitė.
5. manęs niekas nieko neprašė taisyti
tačiau ačiū, kad pasakei
Reikės paieškoti “gerų laikų” skrynšoto vietoj to nesėkmingo link’o. 