Pirma straipsnio dalis.
Antra straipsnio dalis.

Tęsiant ankstesnių įrašų pažadą, pristatau MIFo valdovams erezijų rinkinį:

Kaip prisivilioti rėmėjų, pakelti studijų kokybę ir dėstytojų pasitenkinimą darbu - neparsiduodant.

Jeigu MIF’o valdžia išdrįstų studijų programas padarytų ne centruotas į dėstytoją (dabar mes visi einam į paskaitas, kada dėstytojas gali), o į studentą (studentas eina į tas paskaitas, į kurias gali ir kurios jį domina), tai:

1. būtų naujos eros flagmanas tiek Vilniaus Universitete, tiek tarp likusių lietuvos universitetų padalinių.
2. pakiltų studentų motyvacija, nes jie galėtų specializuoti save pagal savo norus ir ruoštis būsimai karjerai, galbūt ne lietuvoje (nepamirškim, programų aprašymuose minima, kad absolventai turi būti konkurencingi pasaulinėje rinkoje).
3. pakiltų dėstytojų darbo kokybė, nes reikėtų dirbti didžiąja dalimi tik su motyvuotais studentais; nereikėtų specialiai lengvinti užduočių, kad “tam tikras skaičius, tų kur nieko nemoka, išlaikytų egzaminą”.
4. stotų tik motyvuoti studentai, nes po kelių metų dabartiniai, kurie nežinojo kur stoja, išsivalytų. Aš tikrai dar kartą stočiau į MIF’ą jei man leistų susidėlioti studijų programą pagal savo planuojamą karjerą.
5. būtų galima pritraukti daugiau investicijų kaip “Barclays”, nes pagal dabartinę logiką, neužteks studijų programų visiems rėmėjams. Siūlomas variantas leistų tiesiog papildyti dalykų sąrašą keliais naujais, siūlomais rėmėjo.
6. būtų galima glaudžiau bendradarbiauti su daugiau Lietuvos verslo atstovų, panašiai kaip ir su rėmėjais.

Jeigu taip būtų, “Barclays” būtų galėjęs pridėti kelis papildomus dalykus apie bankų sektorių. Apie bankus studijuotų tik jau potencialiai nusiteikę ten dirbti studentai. Dėstytojai krykštautų - nereikėtų mokyti nemotyvuotų studentų, nes ateitų tik motyvuoti. Win-win-win!

Šitie šeši punktai yra kaip… nežinau kaip čia net išsireikšt… kaip didelis daiktas mažoje erdvėje. Turi būti aiškūs kaip dieną.

Apie “Barclays” atėjimą į Lietuvą, jei neklystu, buvo kalbėta daugiau nei prieš pusmetį. Net prieš vasaros atostogas! Buvo laiko pasiruošti. Velniop tą mokslo reformą, ji su tuo nesusijusi. Trūko pinigų? Pradžiai prie pasirenkamųjų dalykų nuimkit “disabled”, aš kaip jau su programavimo patirtimi vyrukas šitą stebuklingą fokusą padaryčiau per 10 sekundžių, kiek čia kainuoja?. Be to - dabar tų pinigų bus, nes jau girdžiu kaip fuksai skrebina bankų duris dėl paskolų. 

Išvada

Jei ne MIFas, tai kažkuris kitas universitetas žengs šį žingsnį, ir man tada labai gaila savo universiteto - jis nebebus drąsus, jis nebebus lyderis, jis bus tiesiog paprastas senoviškas universitetas, velkantis savo šlovingos praeities šešėlį.

Tai buvo paskutiniosios dalies pabaiga.

Tai kaip su individualiais planais, m?

O kiaulė yra tokia: atsirado didelis rėmėjas - UK bankas “Barclays” ir MIF’as puolė jam po kojomis, pranešė, kad “pakeis informacinių technologijų studijų programą banko sektoriaus poreikiams”.

Jei nežinote apie ką aš - skaitykite pirmąją dalį.

Įsivaizduokime, kas bus kai į Lietuvą pradės rinktis didžiosios korporacijos: Google, Yahoo!, Amazon, E-Bay, Facebook, Zend.

Tuomet vadovaujantis ta pačia logika (atėjo rėmėjas - pakeitėm studijų programą), pristatau jums labai tikėtinas ištraukas iš būsimų pranešimų spaudai apie naujų rėmėjų bendradarbiavimą su universitetu:

• “<…> pakeitėme Statistikos studijų programą pagal Google poreikius. Statistiką baigę absolventai galės skaičiuoti Google Analytics paspaudimus interneto svetainėse, ženkliai sumažindami elektros energijos ir kitas gamtą teršiančias sąnaudas duomenų centruose. <…>”
• “<…> pritaikėme Ekonometrijos studijų programą pardavimų interneto aukcionuose ir parduotuvėse analizei ir planavimui <…>”
• “<…> kadangi visos kitos specialybės jau užimtos Finansų ir Draudimo Matematikai nuo šiol bus ruošiami programuoti PHP kalba Facebook aplikacijas. <…>”

Žinoma tai ironija Bet štai tokią kiaulę mums pakišo universiteto valdžia. Kai baigsis studijų programos, kurias galėsim pritaikyti rėmėjams, atsiras kokia nauja - “Praktinio Yahoo!zmo” specialybė.

Juokauju, žinoma, bet pažiūrėkime dabar rimtai ko nepadarė ir ką padarė už pinigus studentams.

Ką sako VU studijų nuostatai?

Prieš penkis mėnesius aš rašiau apie “(ne)pasirenkamuosius dalykus“, kurie “leidžia” studentui gilintis į jam labiau priimtinus dalykus ir diferencijuoti save nuo kitų studentų, taip pasikeliant savo vertę darbo rinkoje. Ironija - pasirinkimų nėra. Beje, tame straipsnyje dar prašiau universiteto atstovų paaiškinti, kodėl tų pasirinkimų nėra ir žinau, kad vadovybė skaitė, bet atsakymo taip ir neišstenėjo. O gal nerado kur parašyti? (Trumpa pamokėlė: dažniausiai tą galima padaryti puslapio apačioje užpildžius laukus ir paspaudus mygtuką po jais). Nesijuokit, yra kas dar ir dabar nemoka kompiuteriais naudotis.

Tai toks paprastas dalykas - pasirenkamasis, smulkmena palyginus su visos studijų programos keitimu, bet štai atėjo pinigais aptekęs rėmėjas ir MIF’as (pacituokime) “pagal „Barclays“ rekomendacijas keičia informacinių technologijų bakalauro programą”.

Yra dar viena įdomybė - Vilniaus Universiteto studijų nuostatai teigia, kad studentas gali pats susidaryti savo individualią programą:

4.3.4. Baigusiems pirmuosius studijų metus studentams jų pačių prašymu gali būti sudaryta individualioji studijų programa. Individualiosios studijų programos sudarymo tvarką nustato ir programą tvirtina fakulteto dekanas (kamieninio padalinio vadovas).

Taip smalsumo vedinas, nuėjau kartą į studijų skyrių ir pasakiau “noriu individualios studijų programos”. Atsakymą gavau daugmaž tokį: “eik, tarkis su dėstytojais, bet niekas nenorės tokių dalykų. Bent jau dažniausiai nepavyksta susitarti”. Pripažinsiu, nėjau pas dėstytojus tartis, nes… pasiklausinėjęs sužinojau, kad prieš mane bandę - nieko nepešė.

Čia atėjo “Barclays” ir MIF’as individualizavo programą visiems.

Suprantu, sunkmetis, už pinigą belenką galima padaryti, bet reikia turėti šiek tiek savigarbos ir už save ir už savo auklėtinius pastovėti.

Kaip viskas turėjo būti

Man patinka užsieninis studijų modelis, kurį mačiau skaitinėdamas http://www.stanford.edu/ ir http://www.academicearth.org/ - yra studijų karkasas (pagrindiniai, privalomi, dalykai) ir yra krūva pasirenkamųjų dalykų, kuriuos studentas pasirenka savo nuožiūra.

Jeigu MIF’o aukštybėse esanti valdžia ištvėrė šias mano “patyčias” (skaitau visai motyvuotas), tai itin rekomenduoju per pietų pertrauką pasiėmus kavos puoduką paskaityti trečiąją dalį, kadangi ten bus parašyta ką jus galėjot padaryti gerai ir kokią naudą būtumėt pešę iš tų pokyčių. Nemokamai!

Šiandien VU pasirašys sutartį su “Barclays” banku Lietuvoje. Man užkliuvo vienas dalykas:

VU Matematikos ir informatikos fakultetas pagal „Barclays“ rekomendacijas keičia  informacinių technologijų bakalauro programą. Ji labiau atitiks bankinio sektoriaus poreikius.

<…>

„Barclays“ bankas prisidės prie šių naujovių įgyvendinimo ir parems finansiškai: teiks reikiamą literatūrą, kompiuterinę, komunikacinę ir programinę įrangą. Numatoma kartu su VU rengti seminarus dėstytojams ir mokymus IT srities studentams.

Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad Matematikos ir Informatikos Fakultetas yra… parsidavėlis, alfonsas, plaštakė or-whatever-you-call-it.

Kodėl?

Štai! Į Lietuvą atėjo “Barclays” - didžiausias UK bankas ir pastatė sau atstovybę. Ir pamojavo savo literatūros, kompiuterinės, komunikacinės ir programinės įrangos burtų lazdele VU valdžiai. VU valdžia, čiupo už to stebuklų koto - “atsidėkodami, jums kepsim bankų sektoriaus poreikius atitinkančius specialistus, kol išprotėsim iš nuobodulio”.

Sveikinu siekiančius informacinių technologijų bakalauro MIF’e (tame tarpe tikriausiai ir save) - po kelių metų visi būsim bankų IT žinovai. Kasmet būsim “vieni iš 500″. “Barclays” tikrai turės iš ko pasirinkti… kokius 20 absolventų. O ką veiks like 480? Eis laimės ieškoti kituose bankuose gal? Klausimas ar pavyks? Ar visiems? Kur dėsis likę?

Ar aš prieš “Barclays”?

Ne, aš kaip tik labai džiaugiuosi (gal kiek savotiškai tą išreiškiau) tokio objekto bendradarbiavimu su VU. Bet aš esu prieš tai ką padarė VU ir (tikriausiai labiau) MIF’o vadovybė. Jie pasuko lengviausiu keliu - pakiaulino informacinių technologijų studentams. Kaip? Kaip rašiau viršuje - būsim 500 bankų sektoriaus poreikius atitinkantys specialistai. Ar buvo galima geriau? Sužinosim rytoj.

Stai tuned-in

Kadangi įrašas gavosi labai ilgas, išskaidžiau į tris dalis:

1. Šiandien - įžanga į šią istoriją.
2. Rytoj ryte - paaiškinimas, kokią kiaulę padarė MIF’as.
3. Rytoj vidurdienį - kaip buvo galima padaryti geriau.

Šiandien Tėtis parodė štai tokią nuorodą į Verslo Žinių straipsnį, kuriame buvęs finansų ministras prisipažino, kad buvusi vyriausybė žinojo apie artėjantį sunkmetį. Negalėjau neišlaikyt garsiai susijuokęs ir neparašęs…

Dėmesio! Pristatau jums patį tobuliausią pasiteisinimą visatoje (paimta iš minėto straipsnio):

“Man atrodo, kad šita taktika tuo metu buvo teisinga.” (C) Rimantas Šadžius

Deja šitą pasiteisinimą galima naudoti jei esate valdininkas, kuo aukščiau sėdite, tuo drąsiau galite šitą mantrą kartoti. Jei jums nepasisekė ir jūs šiaip paprastas ant suveržto diržo kabantis pilietis. Na… Jei jum kažkas atrodo, tai geriau žegnokitės.

O šiaip tai galime kartu “prisiminti” ką valdžia darė, pasak R. Šadžiaus, žinodama apie artėjančią krizę:

1. 2008 m. lapkričio 13 d. - “Seimo nariai gaus mažesnius priedus, bet didesnius atlyginimus“. Kai kuriems algos paaugo beveik dvigubai.
2. 2008 m. gruodžio 19 d. - “Mokesčių reformą valdžia svarstė visą naktį“.  Žodžiu, svarstė ką nugręžt (tik ne save), kad pinigų biudžete atsirastų.
3. 2009 m. sausio 20 d. - “Parlamentarai susimažino atlyginimus 15 proc.“. Kitaip sakant po 2009 sausio 16-osios įvykių, valdžia pagalvojo, kad įmes ir savo dvi kapeikas į taupyklę. Kaip čia neprisidėsi, kai visa tauta priverstinai taupo, ane?
4. 2009 m. spalio 5 d. - “Buvęs finansų ministras: apie artėjančią krizę tylėjome sąmoningai“.

Skaitytojas gali dabar pažaist žaidimą “Kas gudresnis už valdininką?” - Atlikti minėtus veiksmus su seimūno atlyginimu X ir pažiūrėti kaip čia kas gaunasi ir kaip čia kas tauposi.

Grįžtant prie gudriojo R. Šadžiaus, tai kaip mano Tėtis sakė:

Jei būtų pasakę atviru tekstu gal butu išgelbėję ne vieną įmonę ar asmenį nuo neprotingos paskolos… <…> Jei jie tuo savo rimtu veidu būtų puolę taupyti ir stabdyti burbulą, va tada sakyčiau - protinga, o dabar tai …

Ką jūs manote apie “pasiteisinimą” ir apie šiuos neįtikėtinus sutapimus?