Vakar išgirdau tokią frazę iš vieno pažįstamo:
Negalėčiau bendraut ar dirbt kokiam kiniečiui, rusui, lenkui. Lietuva lietuviams. Kodėl aš turėčiau jam pinigus gamint?
Didelis jo motyvas, kodėl buvo nemėgstami kitataučiai - toks: “kodėl jie Lietuvoj negali lietuviškai kalbėti?” (atseit visi jo pažįstami kitataučiai specialiai nešneka lietuviškai ir “stumia” ant lietuvos), mano kontrargumentas buvo toks: “nelygink keleto su visais”, tačiau nepadėjo.
Manau, kad toks požiūris yra savęs ir savo galimybių apribojimas. 21-ame amžiuje… Europos Sąjungoje… kur gali važinėt kur nori ir daryt ką nori, šitaip sakyti manyčiau yra labai labai vaikiška.
Ką jūs manote? Ar gali atsirasti argumentas, galintis pakeisti tokį požiūrį?
"Studijuojantis darbuotojas ir dirbantis studentas.", "Pamišęs dėl saulėlydžių", "Turi aiškius tikslus ir vertybes...", "Iš pirmo žvilgsnio 'pasikėlęs', o iš tiesų
labai draugiškas", "Linkęs į perfekcionizmą." - Julius Šėporaitis.








