Dabar populiarios įvairios programavimo paradigmos ir programavimo šablonai. Turbūt labiausiai pasitvirtinęs (tačiau ir nemažai pastangų reikalaujantis) yra Test Driven Development (TDD). Bet ar kas nors esate girdėję apie Literatūrinį Programavimą? Jo esmė yra rašyti kodą, kaip rašytojai rašo knygas, t.y. pagrindinis tikslas - skaitomumas ir suprantamumas.

Iš kur aš čia ištraukiau tokią keistenybę? Radau per čia. Ten pat yra ir nuoroda į interviu su Donaldu Knutu (Donald Knuth), kuriame jis TDD vadina laiko gaišimu (išskyrus tam tikrus atvejus) ir šiek tiek užsimena apie šį negirdėtą nematytą literatūrinį programavimą. Įdomu, apie jį gal filologijos fakultete dėsto, kad negirdėjau nieko…

Šiaip ar taip rekomenduoju pasiskaityti šį interviu, kadangi D. Knutas yra viena įžymesnių asmenybių programavimo istorijoje (jis parašė (jei neklystu) trijų dalių knygą “Art of Computer Programming”), o studijuojantys Programų Sistemų specialybę (ar šiaip kam klius Matematinė Analizė) tai turės realų šansą pasieškoti autoriaus knygos pavadinimu “Concrete Mathematics”. Pažodžiui: betoninė matematika o iš tikrųjų gana neblogas (labai didelis) matematinės analizės konspektas, kurį skaitant įdėmiai, galima kažką net ir suprasti, o supratus ir galvą palaužyti, kadangi prie kiekvieno skyriaus yra keletas uždavinių, nuo lengvų/apšilimo ir sudėtingesnių/egzamininių iki pat tokių, kurių dar niekas neišsprendė. Gale yra užuominos kaip spręsti. O visai gale - kai kurių uždavinių atsakymai. Bet aš čia jau į lankas…

Deja, nespėjau… Operacinę Sistemą parašyt, tai ne du pirštus… kaip sakoma. Bet yra kaip yra. Vakar susinervinau, kad pirminis karkasas, kurį buvau parašęs (atseit uber-cool object-oriented) sumalė Š ir nebesuvokiau kas kur vyksta (visgi po savaitės įsijungiau pažiūrėt, ką ten prikūriau).

Pasižiūrėjau kursiokų darbus (teneužpyksta dėstytojai, bet kitaip jau nebegaliu, nes ne visą teoriją perkandau), užrašus ir pasiskolinau keletą idėjų, per porą valandų, kol smigau, spėjau parašyti šį bei tą, tuo pačiu ir kai ką apmastyti. Kodo gabaliukai, kad ir labai neišbaigti, tačiau, kaip ir žadėjau, yra čia. Kadangi ten praktiškai nieko nėra, bet norisi kažką parašyti tai pažersiu vieną pastebėjimą, kodėl man kursiokų pavyzdžiai nepatiko (visų!). » Skaityti toliau…

Šiąnakt atsinaujinau savo minčių viešinimo džiaugsmelį/blog’ą iš jau old-school WP 2.3.0 į WP 2.5. Kadangi pas kažką jau spėjau “apsidžiuginti” nauju interfeisu patyrinėdamas užkurtą demo-blog’ą, todėl šįkart net neketinau pas save jo laikyti ilgiau negu reikės aktyvuoti FluencyAdmin administratoriaus aplinkos įskiepį. Rezultatą matote aukščiau.

Naujoji aplinka RŪLZ, tuo pačiu (kadangi ji skirta WP2.5+) tikiuosi išbandyti kokius nors WP atsinaujinimus naudodamasis ne iškrypėliškai oranžinę ir protu nesuvokiamą sąsają (nu soriukas, man ji žiauriai “nelipo”), o gana solidžiai atrodančią. Manau ir jums patiks.

Tuo pačiu turiu pasidžiaugti, kad Džiugo padaryti WordPress 2.3 vertimai labai sėkmingai “suėjo” ir WordPress 2.5 (klientinei daliai). Kadangi vistiek administravimo aplinkoj geriau gaudausi, kuomit ji angliška, tai dabar sėdžiu ir apsiseilėjęs galvoju, ką čia protingo parašius, kad tik ilgiau galėčiau žiūrėti į FluencyAdmin.

Smagaus ir jums atsinaujinimo, jeigu tai darysite.

Šį semestrą turiu laisvai pasirenkamą dalyką pavadinimu “E-komercija”, kurio metu visa mūsų klausytojų grupė yra susiskirsčiusi į komandas po tris ir kiekvieną paskaitą pristatinėja kažkokią temą. Mano grupės tema buvo “Informacijos paieška internete ir verslas”, kurią išskaidėme į tris dalis:

• paieškos sistemos bendrai;
• Google;
• reklama naudojantis paieškos sistemomis.

Sakyčiau prezentacija buvo gana sėkminga, nors apskritai paskaita didelio studentų antplūdžio nejaučia. Pristatinėjau Google istoriją, veiklą ir algoritmus (vaizdžiai), tik šiek tiek susibalamutinau su PageRank aiškinimu, ko pasekoje man visų “taškų” PageRank’ai gaudavosi vienetai. Tik baigęs pristatinėti ir atsisėdęs supratau kur buvo klaida. Tiems, kurie galbūt čia lankosi po paskaitos ir visgi norėtų pamatyti vaizdžiai ir paskaityti daugiau, tai galite padaryti čia.

Pirmos ir antros dalies slaidai yra čia; prie mano prezentacijos yra pastabos (”notes”) - tai padrikai išdėstyta mano kalba, plius/minus panašiai kalbėjau ir per prezentaciją (tačiau tuščia erdvė nereiškia, kad tylėjau ). Trečiosios dalies kolkas neturiu, bet jei gausiu - pasidalinsiu.

Tikiuosi rasite ir ko nors įdomaus.