Taigi praėjus švenčių šurmuliui, galima apžvelgti praėjusius metus.

Gyvenimas 2007 - startavo filosofavimais apie merginų įpročius, po kurių dvi merginos iš mūsų buto išsikraustė. Naujai atėjęs gyventojas sugeba sukelti tokią pačią betvarkę. Velykoms - padrikų minčių šmotas. Gegužę visiškai kukliai paminėtas 20-metis, kai kurių žmonių nuomone “šią klaidą reikia taisyti”. Vasaros vidury - atbunda sarkazmo gyslelė ir įvyksta pažintis su savižudžiu. Toliau, nusprendžiau rašyti teminį blog’ą, ko labai sėkmingai nedarau iki šiol. O metams artėjant į pabaigą, susidėjus įvairiems veiksniams - nervinis išsekimas, po to kalėdinė dovana ir jos atgimimas.

Mokslas 2007 - prasidėjo sesijos sunkumais ir džiaugsmingais atradimais. Kurį laiką visiškas štilis, tiesiog mokslai… “Džiaugsmingi atradimai” - po sesijos pavirsta skola. Vasara - 500Lt už mokslą taupymo metas. Naujo semestro pradžia, naujas tvarkaraštis, stresas ir perlaikymas. Fortūnos ir bulbių košės galvoje dėka lieku pilnai valstybės finansuojamas studentas, sutaupyti 500Lt investuojami į vertybinius popierius. Vėliau sekė panašių žmonių paieškos ir įvairūs pamąstymai apie lietuvos aukštąjį mokslą. Keletas patarimų dirbantiems ir studijuojantiems. Galų gale, kažkas iš universiteto - mūsų blogosferai. Ir dėl sveikatos problemų vos prieita iki sesijos (nuoširdžiai stebiuosi savo užsispyrimu).

Darbas 2007 - prasidėjo sezonine panika dėl darbo derinimo su mokslu. Pirmas ketvirtis praėjo su vis įdomesniais projektais, o metų viduryje - vėl panika, juk neišlaikiau vieno egzamino. Buvo priimtas sprendimas, dėl kurio - nesigailiu. Rudeniop mano trys prezentacijos apie Zend Framework, COMETd ir “kitas potencialias programavimo technologijas” “uždirbo” man MP3 grotuvuką Creative ZenStone. Su direktorium pakalbam apie įvairių idėjų potencialą. Taip pat pastebiu, kad manimi vis labiau pasitikima, kas verčia dar labiau pasitempti. Metų pabaigoje šiek tiek nusikamuoju ir terminuotai tampu paprastu studentu.

Dabar pasipranašausiu sau šį tą apie naujuosius 2008-uosius: » Skaityti toliau…

paimta iš čia.

Hehe, patiko man nuotrauka post’e. Ir aš noriu, o ko aš noriu - įgyvendinu. Taigi…

Kažkaip nejauku net pačiam kuomet dvi savaites ar daugiau nieko nerašau. Nuoširdžiai sakau, norisi nagus nusigraužti, tačiau kolkas niekaip nepavyko įsprausti į savo veiklą bloginimo, gal nuo šiandien viskas keisis.

O aš veikiu (manau) daug:

• Universitete krūvos laborų ir viena didžiulė verslo poreikių specifikacija tiesiog laukia nesulaukia mano patarškinimo klaviatūra.
• M2 technologijose dirbu prie projekto, kurį jau neužilgo reikia užbaigt. Liko dar šiek tiek. Ariam ariam ariam
• Mėginu kultūrint savo mokyklą baigusius, su keliais draugais burdamas Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos klubą (baigusių/lankiusių ), nedidelis pristatymas vyks trečiadienį, jei esi baigęs tą pačią gimnaziją - susisiek!
• Svajoju prikelti savo KuriameOrganizaciją.lt, bet dar nesugalvojau kaip. Any ideas?
• Bent po pusvalandį į dieną skiriu naujam savo socialiniam Web2.0 projektui Mmm… Kaip norėčiau, kad paroj būtų >24h, labai laukiu, kada jis pasirodys.
• Skaitau blog’us, va įdomesnius iš nežinau.lt susirinkau ir dar pats pasieškojau.
• Mėginu kartas nuo karto ir pats parašyti čia ką nors. Draft’ų belekiek su “užvedimu ant temos”, bet vat taip kažkaip taip vat neparašau…

Anyways ir visiems jums linkiu sėkmės darbuose, susiskaitysim!

Šiandien sumąsčiau pasieškoti “draugų/bendraminčių” blogų, t.y. tokių žmonių, kurie būtų panašioje situacijoje kaip aš - studijuojantys ir dirbantys. Kad vienam nebūtų liūdna…

Dideliam mano džiaugsmui, radau vieną blogą pavadinimu “Balance of life” - kurį rašo suomis studentas programuotojas fotografas. (Šiais laikais pastebėjau madingas derinys: programuotojas-fotografas, manau suskaičiuočiau gal net virš 10 tokių žmonių). Tačiau didelį džiaugsmą greit pakeitė nusivylimas perskaičius įrašą pavadinimu “Freedom?“. Hm… Kolega metė darbą

Kitas nudžiuginęs darbštus studentas yra Aaronas Toponce - tautybė neaiški (jei ne pavardė, sakyčiau amerikietis) studijuoja universitete Jutoje ir dirba Linux instruktoriumi (seniau dirbo web programuotoju, visai kaip aš ). Galiu pasidžiaugti, kad mes turime kažką bendro, cituoju:

<…> It means getting paid for a hobby- <…>

Man taip pat moką už mano hobi.

Daugiau studijuojančių ir dirbančių IT srityje neradau, na galbūt blogai ieškojau? (Googlėj ir technoratyje daugmaž pagal žodžius: working student). Tačiau…

Manau, kad paieška nepraėjo veltui, radau keletą įdomių (įvairiom prasmėm) BLOG’ų:

• “Confessions of a Young Black Woman” - juodaodės studentės pasakojimai sudomino mane kokie gali būti kultūriniai skirtumai tarp skirtingų rasių žmonių (nesu bendravęs su ne baltuoju ). Be to mergina rašo bakalaurinį darbą rasių tema, yra ištraukų.
• Ballinger’s Professional Blog - keistas blog’as su nuorodomis į kitus blogus apie studijas, darbą, stipendijas ir programavimą. Labai keista, kad dešinėje yra straipsnių archyvas pagal mėnesius, o apačioje esantis “Previous entries” mygtukas tiesiog “neveikiot!”

Kolkas tiek… o dirbantis studentas toliau eina dirbti…

Nesenai perskaičiau kolegos blogerio Slave straipsnį “8 patarimai keliaujant į pokalbį dėl darbo” ir norėčiau pridėti dar vieną, mano nuomone, naudingą patarimą einant į pokalbį dėl darbo.

Būtinai 100% pasitikėti savimi, kad ir kas nutiktų.

Gal aš laimės kūdikis, mane priėmė pirmam ofise į kurį pasiprašiau, tačiau manau man padėjo pasitikėjimas savimi per darbo pokalbį (šiaip aš nesu baisiai drąsus, ypač kalbant apie merginas bet čia kita tema). Žodžiu, tuomet kai direktorius pasakė “tuoj aš čia pakviesiu ilgiausiai dirbantį žmogų, jis tave trumpai paklausinės techninių dalykų” - mintyse mintis: “man šakės” (buvau jau kurį laiką neprogramavęs; į darbo pokalbį beveik tiesiai iš univero ėjau - net nežinojau kaip ten elgtis; be to mane “tardys” profesionalus programuotojas), tačiau nepasimečiau - laiminga povyza - “gerai”. Ir ištiesų neįvyko nieko baisaus - pradėjo klausinėti, o tada jau aš pradėjau pasakot savo istorijas…

Galų gale, nebijokit surizikuoti - išeidami linksmai tarstelkite: “tai tikiuos aš tikau/pasimatysim” ar ką nors panašaus, man tai netyčia ekspromtu gavosi išėjęs iš ofiso vos liežuvio nenusiplėšiau, kam taip leptelėjau, bet mano nuomone panašiose situacijose taip gali išeiti tik nugalėtoju: arba rizikuoji ir kažkas pasikeičia į gerą, arba viskas lieka nepasikeitę.

Reziumuojant - būkite natūralūs, tikėkite ir pasitikėkite savimi (bent jau atrodykite toks, nes darbdavys realiai jus mato pirmą kartą) ir viskas bus OuKei.