Kątik po peržiūros. Dvi valandos, verčiančios žavėtis E. Kusturicos talentu ir sugebėjimu žaismingai priversti žiūrovą susimąstyti apie paprastus gyvenime dalykus. Must see!

P.S. “Pažadėk man!” filmo pavadinimas.

Kas mano blog’ą skaito jau metus tikrai prisimins, kad pernai rugsėjo mėnesį aš filmavausi lietuvos kino studijos filme “Karas ir Taika“. Šiandien atėjo džiugi žinia iš panelės, su kuria susipažinau filmavimo aikštelėje - “filmas jau yra”.

Deja deja, ne kino teatre ir ne parduotuvėje… nes tikrai nepagailėčiau pinigų nusipirkti originalų/legalų įrašą. Atsimenu prieš kelis mėnesius siunčiau laišką tiek į kino studiją (atrašė, kad neplatina), tiek į luxvide italia padalinį (nieko neatrašė).

Yra linkomanijoje… Teko parsisiųsti ir tikrai ketvirtoje dalyje sušmėžuoju net dvejose vietose. Prisimenu, labai smagu buvo pamatyti filmo kūrimo virtuvę ir įdomių žmonių sutikti.

Ir dar pasididžiuosiu savo Juliaus Janonio gimnazija, kurios vienas buvęs mokinys ten atliko toli gražu ne masinį vaidmenį, o greičiau antraplanį (nežinau kaip ten tie planai vadinasi, jis nebuvo pagrindinis aktorius, bet šnekėjo ir dažnai šmėžavo ekrane ). Asmeniškai jo nepažįstu, bet žinau, kad jis dabar muzikos ir teatro akademijoje studijuoja! Kas žino, gal taip sušvis ir nauja didelė žvaigždė lietuvos kino padangėje.

Lekiu žiūrėti pirmosios dalies iš keturių…

(Nuotrauka paimta iš čia. )

Šią savaitę slampinėdamas po savo apipuvusią RIMI (nekenčiu rimi, bet tai vienintelė didelė parduotuvė šalia manęs) sustojau prie filmų stendo. (Preiš keletą dienų SuperNiekoNetto parduotuvėje radau “Ameliją iš Monmartro” už 5Lt. liūdna, kad toks geras filmas taip nupigintas). Galvojau gal ir šįkart rasiu ką įdomaus ir įperkamo. Akis užkliuvo už filmo skambiu pavadinimu “BABELIS“. Paėmiau… Pirmos keturiasdešimt minučių buvo “sunkios”, tačiau vėliau nebegalėjau sustabdyti filmo - tiesiog reikėjo pamatyti.

Galų gale filmas iškėlė begalę klausimų apie žmonių tarpusavio santykius ir bendravimą. Keletas:

Situacija: į kavinę užeina kurčnebylė mergina, prie jos prišoka padavėja su standartine fraze “Ar užsisakėte staliuką?”
Klausimas: Kaip jūs reaguotumėte būdami teik vienoje tiek kitoje barikadų pusėje?

Situacija: jaunėlis “prisižaidžia” su šautuvu, dėl ko kartu su broliu ir tėvu turi slapstytis kalnuose, tačiau juos visus tris pamato ir apšaudo policija.
Klausimas: ar galėtumėt pats vienas išeiti su balta vėliava prieš dešimt ginkluotų vyrų ir pasakyti - “tai padariau aš, palikite mano brolį ir tėvą ramybėje…” (atminkite, kad jūs jaunėlis sūnus).

Situacija: ekskursija autobusu tolimoje šalyje, jūsų bendrakeleivis sunkiai sužeistas, greitoji pagalba už daugiau nei keturių valandų kelio.
Klausimas: ar sutiktumėte važiuoti 4h dar toliau nuo viešbučio, nors ir neaišku ar sužeistasis išgyvens net pačią kelionę?

Ir čia tik maža dalis filmo (ir manau šiais klausimais nesuspoilinau ), o tokių situacijų ten begalės. Situacijų, kurios galbūt dar nepasitaikė man arba tau, tačiau kurios priverčia susimąstyti - o kas jeigu… kaip aš elgčiausi?

Jei nebijote 2:20 min sėdėti prieš ekraną linkiu investuoti 30Lt į savo savimonę ir pasaulėžiūrą. Juolab, kad papildomai gausite dar vieną kompaktą su “behind the scenes” medžiaga (1:30min), kuri ne ką mažiau įdomesnė nei pats kinas.

Gurmaniško jums kino!

Prieš 7-12 metų lietuvos televizija rodė filmą, kurio pavadinimas lietuviškai buvo “Blyškiaveidis”. Apie vaikinuką, kuris augo tamsiame rūsyje tarp krūvos knygų ir jį netyčia atrado “normalūs” žmonės, kurie bandė jį “integruoti” į visuomenę, t.y. nusiuntė jį į mokyklą ir pan. Deja visuomenė jį atstūmė. Filmas atrodo baigėsi taip, kad tas vaikinukas-blyškiaveidis per audrą išbėgo į pievą ir jį žaibas nutrenkė. Kažkas panašaus…

Tai va, pagalbos šauksmas: gal kas žinot anglišką šio filmo pavadinimą arba netgi turit kokioj nors skaitmeninėj laikmenoj?