Buvau parašęs čia tokį ilgą monologą apie tai kodėl čia viskas šitaip sustojo, bet ištryniau.

12 įrašų per (2009) metus? Tai - ne tinklaraštis, o žurnalas.

Ryšium su tuo, kad nebelabai sugalvoju kuo čia nudžiuginus skaitytojus ir tuo, kad rašymas čia kažkaip nustojo teikti džiaugsmą, skelbiu šitą tinklaraštį uždarytu.

Žinau, čia lankėsi, mane palaikė ir diskutavo įvairiausi žmonės:

• Tėvai
• Draugai
• Kolegos
• Kursiokai
• Dėstytojai
• Ir net kažkas atėjęs iš lrs.lt domeno (!)

Pirma straipsnio dalis.
Antra straipsnio dalis.

Tęsiant ankstesnių įrašų pažadą, pristatau MIFo valdovams erezijų rinkinį:

Kaip prisivilioti rėmėjų, pakelti studijų kokybę ir dėstytojų pasitenkinimą darbu - neparsiduodant.

Jeigu MIF’o valdžia išdrįstų studijų programas padarytų ne centruotas į dėstytoją (dabar mes visi einam į paskaitas, kada dėstytojas gali), o į studentą (studentas eina į tas paskaitas, į kurias gali ir kurios jį domina), tai:

1. būtų naujos eros flagmanas tiek Vilniaus Universitete, tiek tarp likusių lietuvos universitetų padalinių.
2. pakiltų studentų motyvacija, nes jie galėtų specializuoti save pagal savo norus ir ruoštis būsimai karjerai, galbūt ne lietuvoje (nepamirškim, programų aprašymuose minima, kad absolventai turi būti konkurencingi pasaulinėje rinkoje).
3. pakiltų dėstytojų darbo kokybė, nes reikėtų dirbti didžiąja dalimi tik su motyvuotais studentais; nereikėtų specialiai lengvinti užduočių, kad “tam tikras skaičius, tų kur nieko nemoka, išlaikytų egzaminą”.
4. stotų tik motyvuoti studentai, nes po kelių metų dabartiniai, kurie nežinojo kur stoja, išsivalytų. Aš tikrai dar kartą stočiau į MIF’ą jei man leistų susidėlioti studijų programą pagal savo planuojamą karjerą.
5. būtų galima pritraukti daugiau investicijų kaip “Barclays”, nes pagal dabartinę logiką, neužteks studijų programų visiems rėmėjams. Siūlomas variantas leistų tiesiog papildyti dalykų sąrašą keliais naujais, siūlomais rėmėjo.
6. būtų galima glaudžiau bendradarbiauti su daugiau Lietuvos verslo atstovų, panašiai kaip ir su rėmėjais.

Jeigu taip būtų, “Barclays” būtų galėjęs pridėti kelis papildomus dalykus apie bankų sektorių. Apie bankus studijuotų tik jau potencialiai nusiteikę ten dirbti studentai. Dėstytojai krykštautų - nereikėtų mokyti nemotyvuotų studentų, nes ateitų tik motyvuoti. Win-win-win!

Šitie šeši punktai yra kaip… nežinau kaip čia net išsireikšt… kaip didelis daiktas mažoje erdvėje. Turi būti aiškūs kaip dieną.

Apie “Barclays” atėjimą į Lietuvą, jei neklystu, buvo kalbėta daugiau nei prieš pusmetį. Net prieš vasaros atostogas! Buvo laiko pasiruošti. Velniop tą mokslo reformą, ji su tuo nesusijusi. Trūko pinigų? Pradžiai prie pasirenkamųjų dalykų nuimkit “disabled”, aš kaip jau su programavimo patirtimi vyrukas šitą stebuklingą fokusą padaryčiau per 10 sekundžių, kiek čia kainuoja?. Be to - dabar tų pinigų bus, nes jau girdžiu kaip fuksai skrebina bankų duris dėl paskolų. 

Išvada

Jei ne MIFas, tai kažkuris kitas universitetas žengs šį žingsnį, ir man tada labai gaila savo universiteto - jis nebebus drąsus, jis nebebus lyderis, jis bus tiesiog paprastas senoviškas universitetas, velkantis savo šlovingos praeities šešėlį.

Tai buvo paskutiniosios dalies pabaiga.

Tai kaip su individualiais planais, m?

Šiandien Tėtis parodė štai tokią nuorodą į Verslo Žinių straipsnį, kuriame buvęs finansų ministras prisipažino, kad buvusi vyriausybė žinojo apie artėjantį sunkmetį. Negalėjau neišlaikyt garsiai susijuokęs ir neparašęs…

Dėmesio! Pristatau jums patį tobuliausią pasiteisinimą visatoje (paimta iš minėto straipsnio):

“Man atrodo, kad šita taktika tuo metu buvo teisinga.” (C) Rimantas Šadžius

Deja šitą pasiteisinimą galima naudoti jei esate valdininkas, kuo aukščiau sėdite, tuo drąsiau galite šitą mantrą kartoti. Jei jums nepasisekė ir jūs šiaip paprastas ant suveržto diržo kabantis pilietis. Na… Jei jum kažkas atrodo, tai geriau žegnokitės.

O šiaip tai galime kartu “prisiminti” ką valdžia darė, pasak R. Šadžiaus, žinodama apie artėjančią krizę:

1. 2008 m. lapkričio 13 d. - “Seimo nariai gaus mažesnius priedus, bet didesnius atlyginimus“. Kai kuriems algos paaugo beveik dvigubai.
2. 2008 m. gruodžio 19 d. - “Mokesčių reformą valdžia svarstė visą naktį“.  Žodžiu, svarstė ką nugręžt (tik ne save), kad pinigų biudžete atsirastų.
3. 2009 m. sausio 20 d. - “Parlamentarai susimažino atlyginimus 15 proc.“. Kitaip sakant po 2009 sausio 16-osios įvykių, valdžia pagalvojo, kad įmes ir savo dvi kapeikas į taupyklę. Kaip čia neprisidėsi, kai visa tauta priverstinai taupo, ane?
4. 2009 m. spalio 5 d. - “Buvęs finansų ministras: apie artėjančią krizę tylėjome sąmoningai“.

Skaitytojas gali dabar pažaist žaidimą “Kas gudresnis už valdininką?” - Atlikti minėtus veiksmus su seimūno atlyginimu X ir pažiūrėti kaip čia kas gaunasi ir kaip čia kas tauposi.

Grįžtant prie gudriojo R. Šadžiaus, tai kaip mano Tėtis sakė:

Jei būtų pasakę atviru tekstu gal butu išgelbėję ne vieną įmonę ar asmenį nuo neprotingos paskolos… <…> Jei jie tuo savo rimtu veidu būtų puolę taupyti ir stabdyti burbulą, va tada sakyčiau - protinga, o dabar tai …

Ką jūs manote apie “pasiteisinimą” ir apie šiuos neįtikėtinus sutapimus?

Pradėsiu nuo to, kad kažkada senai senai buvau laimingas kompanijos e-vaizdas, teikusios hosting’o paslaugas, klientas. Buvo geri laikai - galėjau konfigūruoti savo paskyrą kaip tik norėjau, nes DirectAdmin aplinka man tai leido. Svarbiausia, kas man rūpėjo, tai galėjau beveik pilnai valdyt DNS įrašus. Ir visą tai gaudavau, netgi už 3Lt/mėn. (tiksliau už 18Lt/pusmetį)

Po to atėjo Serveriai.lt, nupirko e-vaizdas kompaniją. Maža to, kad nupirko, tai dar tuo pačiu iš manęs buvo pareikalauta susimokėti už paslaugas iš anksto, tik jau jiems, Serveriai.lt. Šituom dar niekas nesibaigė, tada buvo apkarpytos DirectAdmin galimybės. Džiaugiausi, tik kad kainą paliko tą pačią, bet ir tai neilgai.

Problemas pajutau, kai norėjau išbandyti MovableType naujesnę versiją. e-vaizde buvau trumpam pasileidęs, o Serveriai.lt Perl’o palaikymą atjungė. Kai pasidomėjau, kaip man jį įsijungti (e-vaizde tai buvo galima), gavau patį išsamiausią atsakymą žemėje: » Skaityti toliau…