Žiūriu aš dabar per “teliką” tą šou skirtą, atseit, vasario 16-os dienos paminėjimui. Viskas gražu, kol rodo sceną - lyg ir vyksta koncertas, bet tik atsisuka kamera į žiūrovus - butelius nors imk ir skaičiuok. Vienas kątik visą ekraną užstojęs buvo.

Sarkazmo dozė nuo mano kambarioko:

Galėjo mus daugiau kartų okupuot ir pult, dabar dažniau “pagert” galėtume….

Juokas per ašaras, iš tiesų - daugumai dar viena proga prisisprogti. Prieš pusvalandį ėjau į parduotuvę, šešėlyje pasislėpę pypliai ir n-iolikmečiai vaiduokliškai šnabžda praeinantiems “ar galit nupirkt alaus? ar galit nupirkt alaus?”. Manęs neprašo, nes dažniausiai iš šono atrodau piktas arba susimąstęs kitais reikalais. Bet atsiranda gezai, kurie paklausia: “kiek reikia?”, ir vėl tas vaiduokliškas balsas iš šešėlio: “tris pūsles?”….

Čia tikriausiai turėčiau dar ką nors parašyt, bet nerašysiu. Neturiu komentarų…

Šį komentarą pradėjau rašyti NePo bloge prie straipsnio “Žiurkių lenktynės“, bet pagalvojau, kad vėl išvystysiu į straipsnį…

Taigi, pačio straipsnio neaptarinėsiu, bet po straipsniu aš perskaičiau šokiruojantį Evos komentarą:

Nu va problema jau pastebejai, o dabar ieskok kaip ja issprest! Taupyk, kurk verslo planus, investuok. Svarbiausia neuztrikti ziurkiu rate, nes kuo daugiau jame sedi tuo sunkiau bus pabegt. Tas darbas nuo 9 iki 5 bukina zmones, dauguma atpranta mastyt, atsedi darbe 8-9 val, grizta, isjungia smegenine ir vegetuoja prie tv. Kiti tuo metu iesko kaip investuot sutaupytus pinigus i versla ar vertybinius popierius ar dar belekur. Ir verslas nebutinai turi reikalaut daug tavo laiko, kaip rase Tygas, pilna tokiu verslo rusiu, su kuriom reikia terliotis pirmus pora menesiu, po to jos pacios sukasi be tavo pastangu, o tu tuo menu gali gulet bahamuose ir gurksnot kokteilius

Paryškinau labiausiai mane šokiravusias dalis ir pradėsiu savo nuomonės reiškimą, kuri nebūtinai sutaps su jūsų nuomone (norėčiau išvystyti diskusiją), bet bus paremta asmeniniais pastebėjimais. » Skaityti toliau…

Prieš kurį tai laiką gavau komentaro prie vieno savo įrašų (neredaguota):

Aš čia visiškai ne į temą,tiesiog neradau,kur galėčiau tau privačiai parašyti. Justino bloge rašei :”O žiūrint į šias nuotraukas negali neužburti suvokimas, kad šie dangaus objektai yra už milijonų šviesmečių, kas reiškia, jog tai ką mes matome - buvo prieš milijonus metų. Tikra praeitis prieš akis.” Papasakok ,kaip ten yra su dangumi,ką mes matome danguje - tas viskas jau senai įvykę?kaip tai įmanoma?Nejau tai taip toli ir mechanizmas tas pats kaip ir su šviesa - ji pasiekia viską nevienodai,taip ir laikas sklinda nevienodai,iki mūsų dar neatėjo tie laikai,kaip ten danguje?Jau ir susipainiojau… O žvaigždės danguje - gi irgi saulės,taip? Prašau,parašyk man į emailą.Lauksiu labai,Ačiū,Emilija

Na kągi, šiek tiek vėliau, negu žadėjau, bet trumpai paporinsiu ne paštu, o į savo blogą (kažkaip visą savaitę beveik nemiegojus linksmai rašosi ), jei kur suklysiu tai manau piktieji gerieji komentuotojai mane pataisys. » Skaityti toliau…

Besiruošiant egzaminams, kartais kyla minčių - kaip būtų galima viską atsiminti ir išmokti greičiau. Prisiminiau filmą “Matrica”, kur Tomui Andersonui/Neo įvairios žinios buvo tiesiog įrašytos į smegenis, kaip kad mes dabar instaliuojame programas į savo kompiuterius.

Tada kilo klausimas: kaip būtų su mokyklomis ir (arba mano dabartinėje situacijoje) universitetais? Ar kiekvienas galėtų būti mokslininku tiesiog “susiinstaliavęs” viską, kas žinoma matematikoje, fizikoje, chemijoje, <insert-other-science-name-here>? Kiek laiko truktų mokslai mokykloje, universitete? Ar išnyktų tokios savokos kaip talentas? Genijus? Ar mokslo progreso ir pažangos kreivė taptų vertikali?

Pasibandysiu atsakyti sau į šiuos klausimus… » Skaityti toliau…