Kątik kątik tokį dialogą apturėjau:

E: Vyrai susitvarkom kambarius.
(tyla)
E: Trauksim burtus, kas kurį kambarį tvarkys, kad nebūtų pykčių.
Aš: Evaldai, dar nuo pasakų laikų - ten kur burtai, ten ir pykčiai.

Prisiminkit ir jūs - “Geltonų plytų kelią”, “Jonuką ir Grytutę” ir t.t. Na o bet tačiau kad - burtus vistiek trauksim…

UPDATE: Pajutau, kad karma vis dėl to egzistuoja - burtai lėmė tvarkyti “švenčiausią visų namų vietą”.

Po ankstesnių atseit kriminalinės policijos, dėl atseit pavogto iš rūsio dviračio ir per garsios muzikos (kriminalinė? wtf, mes nuo rūsio net rakto neturim), kelių kaimynų su kuriais tarėmės dėl muzikos, vakar sulaukėm dar vieno unikalaus svečio. Iš pradžių pagalvojom su bendragyventojais, kad vėl koks nors “kriminalistas” (be ženkliuko aš nepasitikiu), susirinkom keturi drūti vyrai prie durų ir nusprendžiau tą savo įėjimą į alibabos urvą atidaryt. » Skaityti toliau…

Vakar turėjau realų šansą būti piršliu: » Skaityti toliau…

Šiąnakt benaršydamas užtikau tokį straipsnį, bet pagalvojau - montažas čia. Nuėjau į NASA Spirit ir Oportunity zondų puslapį parsisiųsti originalios nuotraukos. Galit patys pažiūrėti - tas marsietis ten tikrai sėdi. (Dėmesio: nuotraukos dydis - 43Mb). » Skaityti toliau…